Braškių dauginimas

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute yra Virusologinė ir Meristeminė laboratorijos, kuriose iš braškių audinių dauginama pirminė devirusuota medžiaga reprodukciniam braškynui. šiltnamyje dauginama superelitinė, o lauke – elitinė braškių sodinamoji medžiaga.

Elitiniai braškių daigai parduodami specializuotoms sodininkystės bendrovėms arba ūkininkams, kurie veisia reprodukcinius braškynus ir augina pirmos reprodukcijos daigus. Šie daigai sodinami į verslinius braškynus. Daigams skirti braškynai dažniausiai veisiami 0,8 X 0,4 m atstumais (31 tūkst. daigų/ha).

Tarp skirtingų veislių braškių paliekamas 1,6 m pločio tarpas, kad daigai nesusimaišytų. Gerai įdirbtoje, patręštoje, lengvoje, laistomoje dirvoje anksti įveistame reprodukciniame braškyne išauga daug daigų. Sunkioje dirvoje, vėliau įveistame, nelaistomame braškyne būna gerokai mažiau daigų. Daigai sodinami pagal schema – 0,3-0,8 x 1,0-0,5 m. Pasirenkant atstumus tarp eilių, žinotina, kaip bus kasami daigai. Jei daigų kasamoji traukiama paskui traktorių, traktorius turi važiuoti eilėmis ir nesužaloti tarpueiliuose sužėlusių daigų.

Standartinių daigų išeiga labai priklauso ir nuo jų iškasimo laiko. Rudenį pasodintos Senga Sengana braškės nelaistomame plote rugpjūčio viduryje užaugina 97 tūkst./ha standartinių daigų, o tai sudaro 15 % visų skrotelių kiekio, rugsėjo viduryje – 187 tūkst. /ha (27 %), o iki spalio vidurio – 516 tūkst./ha (57%). Vadinasi, pavasariniam sodinimui iš to paties reprodukcinio braškyno galima gauti du – tris kartus daugiau standartinių daigų negu rugsėjo pradžioje ir 5-6 kartus daugiau negu rugpjūčio viduryje. Artimiausiu metu reprodukcinius braškynus pagal galimybes siūloma Veisti vasaros pabaigoje, rugsėjo pirmoje dekadoje arba labai anksti pavasari per penkiolika dienų nuo lauko darbų pradžios (balandžio antroje pusėje), o verslinius braškymus uogoms – anksti pavasarį (balandžio antroje pusėje, gegužės pirmosiomis dienomis).

Taip suorganizavus braškynų veisima, galima maksimaliai išnaudoti veislinius reprodukcinius braškynus ir gauti gausų uogų derlių. Vertingiausi ir sveikiausi daigai išauga pirmamečiame reprodukciniame braškyne. Iš senesnių braškynų daigai nedauginami, nes jie ligoti, prastos kokybės, pasitaiko ir visai nederančių. Reprodukciniam braškymui reikliau parenkami priešsėliai, atidžiai sutvirtėtų kereliai ir pradėtų anksčiau ir gausiau augti ūsai.

Reprodukcinis braškynas gausiau tręšiamas organinėmis, kalio ir azoto trąšomis – 80-100 t/ha perpuvusiu mėšlu, 70-100 kg/ha P. O. ir 120-180 kg/ha K.O. Visos trąšos išberiamos įdirbant dirvą. 100-150 kg/ha azoto išberiama per tris kartus: anksti pavasari, birželio pradžioje ir liepos viduryje — prieš daigų šaknijimąsi. Ypač svarbu reprodukcinį  braškyną tinkamai laistyti.

Daugiausia vandens reikia gegužės-liepos mėnesiais. Piktžolės herbicidais naikinamos panašiai kaip ir jauname versliniame braškyne, tik nepiktnaudžiaujama dirviniais herbicidais, nes jie gali pristabdyti naujų daigų šaknijimąsi. Patartina braškyno dirvą mulčiuoti durpėmis, nes jos sulaiko drėgmę, labai gerai šaknijasi daigai. Daugiau daigų priauginama, jeigu ankstyvam vasaros sodinimui surenkamos neįšsišaknijusios skrotelės ir susodinamos į lysves arba kasetes.

Dar ne įšsišaknijusias skroteles galima atskirti nuo veislinio kerelio birželio pabaigoje. Jos imamos su dviem – trim lapeliais, šaknų užuomazgomis ir sveika šerdele,prie skrotelės paliekamas 1 cm ilgio ūsas. Tokias skroteles patogiau sodinti, jos geriau prigyja. Skrotelės sudedamos į polietileno maišelius, tuojau pat sudrėkinamos, kad neapvystų.

Geriausia jas sodinti tą pačią dieną. Nuo to paties kerelio per vasarą galima du – tris kartus rinkti skroteles. Tuomet iš vieno kerelio priauga kelis kartus daugiau daigų negu leidžiant jiems įsišaknyti vietoje. Aplink kerelius išklojus juodą plėvelę, skrotelių išauga dvigubai daugiau, o pirmosios pasirodo 10-15 dienų anksčiau. Žemė skrotelėms sodinti turi būti lengva ir gerai patręšta. Patartina sumaišyti dvi dalis durpių. Pikuoti tinkama dirvožemio, vieną dalį smėlio. Iš tokio skrotelė žemių mišinio daromos lysvės ir 10×10 arba 10x7cm atstumais sodinamos skrotelės, maždaug po 100-150 vnt./m.

Toks daigynas paprastai veisiamas plėvele dengtame šiltnamyje. Išpikuotos skrotelės laistomos atsargiai, kad jų neišplautų vanduo. Iš pradžių laistoma kas dien. Skrotelės beveik visai neturi šaknelių ir karštu oru nudžiūsta. Kad taip neatsitiktų, karštomis ir sausomis dienomis skroteles būtina saugoti nuo tiesioginės saulės, lysves pridengti popieriumi, audeklu armatine polietileno plėvele. Taip auginami daigai per tris – keturias savaites išleidžia tris — penkis lapus, 5-7 cm ilgio šaknis ir tinka sodinti.

Daigus galima išpikuoti į polietileno, popieriaus, o geriausia į durpių puodelius arba kasetes, pripiltas minėto žemių mišinio. Puodeliai turėtų būti ne mažesnio kaip 5 x 5 cm skersmens. Puodeliuose išaugintus daigus patogiau sodinti į nuolatinę vietą, jie labai gerai prigyja, beveik nejaučia persodinimo. Lauke auginami daigai kasami su kauptuku, kastuvu ar peiliu, didesniuose plotuose — su specialiomis braškių daigų, bulvių ar svogūnų kasamosiomis. Iškasti daigai surūšiuojami, suskaičiuojami, sudrėkinami ir laikomi vėsioje patalpoje arba šaldytuve. Norint išsiauginti šviežių desertinių uogų ne sezono metu, būtina turėti šaldytų daigų.

Šie daigai iškasami vėlai rudenį ir per žiemą laikomi šaldytuve, —2+1°C temperatūroje. Ankstyvoms uogoms šiltnamiuose ir vėlyvoms lauke užauginti reikia turėti ne tik kokybiškų, bet ir labai stambių daigų. Auginant braškes ne sezono metu reikia, kad pasodintos jos po mėnesio žydėtų, o dar po mėnesio derėtų. Kuo stambesnis arba jau išsikerojęs daigo ragelis, tuo augalas daugiau žydės ir gausiau derės. Reprodukciniame braškyne iki vėlyvo rudens reikia išauginti kuo stambesnius daigus, juos sėkmingai išlaikyti šaldytuve ir reikiamu laiku pasodinti. Vakarų Europoje ir Lenkijoje daigai braškėms auginti ne sezono metu skirstomi pagal skersmenį. Daigai, kurių ragelio skersmuo iki 10 mm, priskiriami B grupei; 10-15 mm —

A grupei; 15-22 mm — A” grupei, ir specialiai išauginti stambūs šakoti daigai. B grupės daigai turi vešlias šaknis ir pakankamai lapų, tačiau jie nestori (ragelio skersmuo – iki 10 mm). Tokie daigai dažniausiai būna ūsų galuose arba geroje žemėje, bet per tankiame reprodukciniame braškyne.

B grupės daigai gerai tinka veisti tradicinius verslinius braškynus. Šios grupės šaldytų daigų negalima sodinti šiltnamiuose ankstyvam derliui ir lauke vėlyvam nesezoniniam derliui, nes jie ploni, leidžia tik pavienius silpnus žiedynus, kurie po dviejų mėnesių menkai dera. Belgijoje, Olandijoje tokius silpnesnius daigus sodina į gerai įdirbtą lysvę ir iki vėlyvo rudens užaugina stambius, gerai išsišakojusius daigus, kurie išlaikyti šaldytuve labai gerai tinka šiltnamyje arba lauke nesezoniniam derliui gauti. A grupės daigai, kurių skersmuo – 10-15 mm, tinka braškėms auginti ne sezoninio metu tiek šiltnamyje, tiek ir lauke. Jie sodinami tankiau, labai tinka versliniams bei reprodukciniams braškymams veisti. A’ grupės daigai, kurių skersmuo – 15-22 mm, labai tinka ne sezoniniu metu braškėms auginti tiek šiltnamyje, tiek ir vėlyvam derliui lauke.

Stori A* grupės braškių daigai sukaupia daugiau krakmolo, juos sėkmingiau ir ilgiau galima išlaikyti šaldytuve. Šios grupės daigai išaugina ne vieną, o kelis žiedynus, o pasodinti po 2-2,5 mėn. gerai dera. Paprastai stambiausi yra tik pirmieji daigai, tačiau reprodukciniame braškyne galima prisiauginti daugiau stambių daigų. Pirmiausia pradėję želti ūsai ištraukiami iš po kerelių ir tolygiai išdėstomi link tarpueilio.

Daigai gauna daugiau drėgmės, maisto medžiagų ir šviesos, geriau auga. Daigai būna geresnės kokybės, jeigu 1,5 mėn. prieš iškasima praretinami. Daigai retinami traktoriniu padargu, kur kas 0,2 m išdėstyti diskiniai peiliai. Supjausčius ūsus, maži daigai sudžiūsta, o gerai įsišakniję daigai gauna daugiau šviesos, stipriau auga. Labai stambūs, šakoti braškių daigai auginami nepiktžolėtose, gerai patręštose, specialiose lysvėse, nesunkioje žemėje. Ploni daigai sodinami kuo anksčiau vasarą, bet ne vėliau kaip rugpjūčio viduryje. Šiam tikslui galima sodinti ir šaldytuve išlaikytus plonesnius daigus, kurie liko nepasodinti į verslinius braškynus. Jie sodinami penkiomis eilėmis 0,2-0,3 x 0,2-0,3 m atstumais, laistomi, tręšiami, išskinami žiedynai ir ūsai, purškiama pesticidais nuo ligų ir kenkėjų. Taip auginami daigai rudenį būna stambūs ir šakoti. Tokie šaldytuve išlaikyti daigai ir pasodinti šiltnamyje ar lauke vėlyvam derliui gausiai žydi ir užaugina gera derlių.

Related Post

  • Article By :

  • Moliūgai (Cucurbita L.)

    Tai vienmetės daržovės, kilusios iš Vidurio ir Pietų Amerikos. Jų yra daug rūšių, daugiausia auginamos trys: didieji (C. maxima D.), […]

  • Ar auginti daržoves vazonuose?

    Ar vidiniame kiemelyje. vazonuose galiu auginti daržoves ir prieskonines žoleles? Jei vietos pakanka, vazonuose galite auginti visas daržoves ir prieskonines […]

  • Lapinės garstyčios

    Lapinės garstyčios auginamos salotoms. Tai – vienametis augalas. Jauni lapai yra garstyčių skonio, juose daug vitaminų, kalio druskų, geležies. Garstyčios […]

  • Kodėl pagelsta žieminių česnakų laiškų galiukai

    Pirmoji priežastis – per giliai pasodintos skiltelės. Jas reikia sodinti 4–5 cm gyliu. Antroji priežastis – česnakai pasodinti per anksti. […]