Braškių derliaus nuėmimas ir uogu laikymas

Vance Whitaker next to a bed of strawberries

Uogos skinamos, kai prinoksta, parausta ir įgauna tai veislei būdingą spalvą. Jeigu jos

vežamos toliau, skinamos kai parausta 50-80 % paviršiaus. Desertui uogos skinamos su taurėlapiais ir 10 mm ilgio koteliais, perdirbimui — be taurelių. Braškių skynimo laikas tęsiasi dvi — keturias savaites, nelygu veislė ir meteorologinės sąlygos.

Vieno hektaro braškynui nuskinti, kai derlius 810 t/ha, vidutiniškai tris savaites kasdien reikia po penkiolika skynėjų. Vienas skynėjas per 8 val. priskina apie 40 kg uogų. Linkusios pūti arba mažiau transportabilios uogos (Venta) skinamos dažniau — kas dvi dienos, o mažiau pūvančios ir transportabilesnės (Honeoye, Elsanta, Induka, Kent) — rečiau, kas trys – keturios dienos.

Geriausia uogas skinti anksti ryte, kol oras vėsesnis. Tuomet uogos būna šaltos ir sultingos, o nuskintos karštą dieną greitai praranda aromatą, greičiau genda tranportuojamos. Didesniuose braškynuose, kad būtų patogiau skinti ir išvežti uogas, kas 100 m padaromi skersiniai keliai.

Kartais naudojamasi specialiais, kojomis stumiamais vežimėliais, o uogos skinamos sėdint juose. Desertui braškės skinamos į 0,25-2 kg talpos, o perdirbimui į didesnes negilias dėžutes.

Realizuojamos uogos turi atitikti minimalius kokybės reikalavimus:

1. Visų klasių braškės ir žemuogės turi būti tinkamos vartoti, nesužalotos, su taurele ir nesuvytusiu vaiskočiu (išskyrus žemuoges), švarios, neplautos, be ligų ir kenkėjų, be jokių nenatūralios drėgmės pėdsakų, pašalinio kvapo ir skonio, atitikti kiekvienai klasei nustatytus reikalavimus.

2. Braškės ir žemuogės turi būti kruopščiai surinktos, pakankamai sunokusios, kad nenukentėtų transportuojamos, o paskirties vietą pasiektų tinkamos būklės. Desertinės braškės klasifikuojamos į tris klases.

Ekstra klasė: labai geros kokybės, būdingos veislei formos ir spalvos, vienodo sunokimo ir dydžio uogos. Žemuogėms vienodumo reikalavimai taikomi ne taip griežtai. Uogos turi būti nežemėtos.

Pirma klasė: geros kokybės, būdingų veislei požymių uogos. Leistini nedideli formos defektai bei nedidelė balta dėmelė ant uogos, jeigu tai nekenkia išvaizdai ir laikymuisi. Uogos gali šiek tiek skirtis dydžiu, turi būti nežemėtos.

Antra klasė: uogos neatitinka aukštesnių klasių reikalavimų, tačiau atitinka anksčiau nurodytus minimalius kokybės reikalavimus. Leidžiami formos defektai, balta dėmelė ne didesnė kaip penktadalis uogos paviršiaus bei sausas nesiplečiantis sumušimas. Uogos gali būti šiek tiek žemėtos.

Uogų dydis nustatomas pagal maksimalų skersmenį per vidurį.

Ekstra klasės uogų minimalus skersmuo – 25 mm, pirmos ir antros klasių — 22 mm (Primella ir Gaguette— 18 mm). Žemuogėms minimalus Skersmuo nenustatomas.

Uogų laikymas

Nuskintos uogos saugomos nuo tiesioginės saulės ir lietaus, laikomos vėsioje patalpoje. Nustatyta, kad 0-4 °C temperatūroje uogas galima išlaikyti iki 5-8 parų, o 29 °C temperatūroje – tik viena para. Didesniuose braškynuose specialias šaldymo kameras patartina įrengti lauke, kad nuskintos uogos būtų kuo greičiau atvėsinamos iki 0-4°C.

Uogų greitas užšaldymas

Apie greita braškių užšaldymą skaityti aviečių auginimo technologijoje (iėškoti straipsnio puslapyje).

Prieš užšaldymą braškių uogas reikia atvėsinti, nuraškyti taurėlapius, nuplauti ir nusausinti (apdžiovinti). Užšaldymo tunelyje braškių uogos užšąla per 18-20 min. Reikalavimus greitai užšaldytoms braškėms nusako tarptautinis standartas “CODEX STAN 52-1981″.

Related Post

  • Obelys — Malus Mill.

    Obelys — Malus Mill. Erškėtinių šeima — Rosaceae Juss. Želdynuose auginama dešimtys įvairių rūšių, hibridų ir kultivarų dekoratyvinių obelų. Daugelis […]

  • Pavasarinė sėja ir sodinimas

    Sėjos būdai. Į ploto vienetą turi būti pasėta tiek sėklų, kad užaugtų optimalus augalų skaičius. Sėjamos sėklos kiekis priklauso nuo […]

  • Paprastasis ąžuolas — Quercus robur L.

    Paprastasis ąžuolas — Quercus robur L. Bukinių šeima — Fagaceae Dumort. Beveik visoje Europoje paplitęs medis. Išauga iki 30–40 m […]

  • Daržovių tręšimo ypatumai

    Maisto elementų trūkumą dirvoje galima nustatyti pagal išorinius augalo požymius. Trūkstant dirvoje azoto, augalo lapai būna šviesiai žali, smulkūs, jie […]