Braškių Sodinimo Schemos ir Sodinimas

Braškių kerelius galima sodinti per visą vegetaciją, tačiau ekonominiu požiūriu tai geriausia daryti tam tikrais laikotarpiais. Žinoma, kuo anksčiau vasarą pasodinamos braškės, tuo didesnis būna kitų metų derlius. Pirmųjų metų derlių lemia ne tik sodinimo terminai, bet ir daigų kokybė.

Anksti išauginti kokybiškus daigus sunku, nes dažnai dėl sausrų jie blogai įsišaknija, būna labai mažai. Rudenį braškės sodinamos iki rugsėjo antrosios dekados. Vėliau pasodinti augalai iki žiemos nespėja gerai įsišaknyti, žiemą ir pavasarį dažnai pašąla. Pavasarį tokie braškynai išretėja, juos reikia atsodinti. Jeigu iki rugsėjo antrosios dekados braškės nepasodintos, tai atidedama pavasariui. Anksti pavasarį pasodintos braškės išaugina tokį pat derlių, kaip ir sodintos nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio.

Pavasarį braškės pradedamos sodinti kiek galima anksčiau. Geriausiai jos dera pasodintos per 15-20 dienų nuo lauko darbų pradžios – balandžio antroje pusėje, o baigiamos sodinti gegužės pirmosiomis dienomis (iki žiedpumpurių iškėlimo). Nors vėliau sodinami daigai būna gražesni, bet blogiau prigyja, prasčiau auga ir dera. Kiek braškių daigų sodinti į hektarą, pasirenkama pagal auginimo schemas. Braškės auginamos eilėmis, juostomis ir kiliminiu būdu. Didesniuose braškynuose braškės paprastai sodinamos eilėmis, nes taip patogu jas netik su technika pasodinti, bet ir mechanizuotai prižiūrėti.

Daigai sodinami 0,8×0,2-0,4 m atstumais, rečiau, 0,8×0,3 m atstumais, sodinamos linkusios pūti ir vešliai lapojančios Senga Sengana ir Ventos braškės. Daigams braškės sodinamos kuo anksčiau iš rudens arba labai anksti pavasarį, kas 0,8×0,4 m atstumais, į gerai patręštą lauką. Pagal minėtą schemą pasodintų braškių plote pirmaisiais metais sudaroma 0,4 m pločio braškių juosta, paliekamas 0,4 m pločio tarpueilis. Kiliminiu būdu auginamos braškės sodinamos 0,9×0,5 arba 1,2×0,5 m atstumais ir visiems iš ūsų išaugusiems daigams leidžiama įsišaknyti.

Tuomet suauga ištisas braškių kilimas, mažai reikia sodinti daigų, uogos per lietų neapsitaško žemėmis. Tačiau taip nepatartina auginti Senga Sengana ir Ventos braškių, kurių gausi lapija, uogos linkusios pūti. Kiliminiu būdu tinka auginti Honeoye braškes. Kiliminiu būdu auginamos braškės turi būti pasodintos optimaliais terminais, į gerai patręštą, nepiktžolėtą dirvą. Priešingu atveju braškynas bus retas, priaugs piktžolių, reikės purkšti herbicidais arba ravėti rankomis, derlius bus menkas. Nelaistomuose braškynuose braškės sodinamos 0,8×0,2 m atstumais ir auginamos 0,4 m pločio eilėse. Dar ekonomiškiau sodinti 0,8×0,4 m atstumais ir visame plote leisti šaknytis skrotelėms ir suaugti kaip kilimas. Eksploatuojant braškyną trejus metus, ekonomiškai nenaudinga sodinti labai tankiai – 0,6+0,5+0,5×0,2 m, nes reikia daug lėšų daigams. Nelaistomuose braškynuose neefektyvu sodinti retai (1,6×0,4 m) ir auginti 1,2 m juostomis, nes gaunamas per mažas derlius. Kiek daigų sodinti, pasirenkama pagal auginimo schemą.

SOdinimo atstumai,m             Daigų kiekis, vint/ha a) eilėmis

0.8×02                                   62500

0.8×0,3                                  42000

0.8×0,4                                 31000

b) kiliminiu būdu

0,9×0.5                                 22200

1,2×0.5                                16600

c) juostomis Daigų kiekis 10 m juostoje, vnt.

0,5×02    3 eilėse – 150

0,5×0,3   3 eilėse – 100

Braškių daigai sodinami truputį giliau negu augo daigyne, tačiau tokiu gyliu, kad susigulėjusioje dirvoje jų šaknys neliktų virš žemės. Daigai nesodinami ir per giliai. Mechanizuotai sodintų daigų po laistymo ar smarkaus lietaus kartais žemėmis užpilami viršūniniai pumpurai (šerdelės), tuomet daigai skursta arba visai žūva. Jeigu taip atsitinka, šerdeles būtina tuojau pat atkasti.

Geriausiai braškes sodinti vėsesniu, lietingu oru, o jei diena karšta ir saulėtą — vakare, visus didesnius lapus nukarpyti. Vagutės palaistomos prieš daigų sodinimą arba tuojau pasodinus. Kad neišgaruotų drėgmė, o daigai geriau prigytų, palaisčius patartina pamulčiuoti durpėmis.

[the_ad id=”2062″]

Related Post

  • Article By :

  • Dobilai vejoje

    Kaip išnaikinti dobilus vejoje Kad ir ką sakytų ar reklamuotų įvairūs pardavėjai, tačiau išnaikinti dobilus iš vejos, nesunaikinant pačios vejos […]

  • Grunto garinimas Šiltnamiuose (Dezinfekcija)

    Kovai su ligomis ir kenkėjais, žalingais šaknų sistemai, plačiai taikomas efektyvus grunto garinimas. Nors tam tikslui reikia daug energetinių išteklių […]

  • Juodasis šilkmedis

    Morus nigra L. Angl. Black mulberry-tree, vok. Schwarzer Maulbeerbaum, pranc.. Mūrier noir, it. Gelbonero, port. Gimoreira preta, jap. Kuromiguwa, rus. […]

  • Daržovės mažose erdvėse ir drugeliai

    Ar mažoje erdvėje galiu auginti daržoves ir drugeliams patrauklius augalus, ar tai gali sukelti bėdų? Daugelis daržininkų augina įvairiausius augalus […]