Braškių ligos ir apsauga

Uogų puviniai

Kekerinis puvinys. Liga Sukelia pilkasis kekeras (Botrytis Cinerea Pers.). Be braškių jis pūdo avietes, serbentus, agrastus, žemuoges, daržoves bei dekoratyvinius augalus. Pažeidžia uogas, žiedus, butonus, lapkočius, Vaiskočius, uogų užuomazgas, lapus. Uogas užkrečia žydėjimo metu. Tačiau, jeigu meteorologinės sąlygos grybo vystymuisi nepalankios (sausa ir karšta), iš apkrėstų žiedų gali užaugti sveikos uogos. Ant apsikrėtusių nokstančių uogų atsiranda rudų, suminkštėjusių dėmių, jos greitai plečiasi, apima Visą uogą ir supūdo. Vėliau uogų paviršių aptraukia purus pilkas pelėsis, sudarytas iš grybienos. Vos paliestos, konidijos ima dulkėti ir apkrečia sveikas uogas. Grybas žiemoja ant mumijomis virtusių pernykščių uogų, pernykščių augalų dalių, gali peržiemoti ir dirvoje.

Uogos puviniu užsikrečia nuo nužydėjusių žiedlapių, taurėlapių, pūvančios uogos užkrečia sveikąsias. Kasmet kekerinis puvinys suplūdo 10-20 % uogų, o ypač lietingais metais – 50-60 %. Atsparių kekeriniam puviniui braškių nėra.

Lepesnės tos braškės, kurių žiedynai po lapais (Venta, Senga Sengana) arba uogos liečiasi prie žemės (Holiday, Syriusz). Kiti uogų puvinių sukėlėjai Supūdo apie 1% visų lauke pūvančių uogų, o jie plinta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pilkasis kekeras.

APSAUGA. Uogakrūmiams apsaugoti nuo kekerinio puvinio būtina taikyti visas agrotechnines, profilaktines, biologines priemones. Versliniai braškynai purškiami pesticidais. Braškių uogos būna švarios ir mažiau pūva, jeigu po žydinčiomis paklojama švarių šiaudu, medžių žievių, pjuvenu laiku išravimos piktžolės, nepertręšiama. Nuo kekerinio puvinio žydinčios braškės 3-4 kartus purškiamos euparenu ar ronilanu. Lenkijoje ir kitose šalyse be minėtų fungicidų purškiama 30% mythos (2,5 kg/ha) ir 50% teldoru (1,5 kg/ha).

Braškių skystąjį puvinį sukelia Rhizopus genties grybai. Skinant uogas, sergančių randama nedaug, nes šie grybai žalingiausi, kai prinokusios uogos laikomos ir transportuojamos. Pirmiausia suserga sužeista odele, įspaustos uogos. Liga greitai plinta, jeigu uogos neatsargiai skintos, pernokusios, sudėtos į netinkamą tara. Pažeistos uogos minkštėja, keičia spalvą, pasidaro vandeningos, sutįžta. Jų paviršiuje atsiranda pilkšvas pelėsis, kuris greitai juosta, sausėja.

Grybienoje formuojasi daug smulkių, vos matomų, iš pradžių šviesių, vėliau juodų rutuliukų, kuriuose bręsta grybo sporos. Grybiena sparčiai plinta ir greitai apima visas greta esančias uogas. Puviniui ypač palankus šiltas, drėgnas oras. Labiau serga minkštos, plona odele uogos (Senga sengana, Venta, Holiday), Elsanta uogos beveik neserga.

Odiniškasis puvinys. Apsauga nuo šios ligos gana ribota, nes fungicidais purkšti negalima. Nuostoliai sumažėja, jeigu uogos skinamos atsargiai, nepernokusios, anksti rytą. Jos laikomos ir vežamos tik specialioje taroje, žemesnėje negu 6°C temperatūroje. Odiškąjį puvinį sukelia grybas Phytophthora cactorum (Leb. et Cohn), kuris gyvena dirvoje ir gali pažeisti daugelio sodo augalų šaknis, kamienus, vaisius. Šio grybo forma gali sukelti braškių krūmelių Vytulį. Mūsų klimato sąlygomis šis grybas daugiau plinta karštą ir drėgną vasarą. Jeigu uogų nokimo metu būna karšta, bet trūksta drėgmės, ant uogų atsiranda gelsvų, vėliau bronzinių dėmių uogos nesupūva, bet neprinoksta. Jeigu drėgmės ir šilumos pakanka, dėmės didėja, pasidaro violetinės, apima visą uogą. Uogos minkštimas pakeičia spalvą, sustandėja. Grybiena labai neryški, uogų paviršiuje matoma po kelių dienų. Grybas žiemoja sporomis pažeistose uogose ir dirvoje.

Apsauga. Efektyvu braškyną mulčiuoti nežolėtais šiaudais, kad uogos nesiliestų prie žemės, purkšti euparenu.

Lapų ligos

Šviesmargė paplitusi ant visų veislių braškių ir žemuogių. Ligos sukėlėjas-žemuoginis rutulgrybis (Mycosphaerela fragariae Sacc.). Tai labiausiai paplitusi lapų liga. Pažeidžia lapus, lapkočius, žiedynus, ūsus. Parazitas pradeda plisti braškėms žydint ir intensyviai dauginasi iki vidurvasario. Ant lapų atsiranda apskritų, kampuotų pilkai baltų, su plačiu raudonai violetiniu apvadu dėmių. Iš pradžių jos būna smulkios (1-2 mm skersmens), vėliau didėja ir susilieja. Kartais dėmių vidurys iškrinta balzganomis apnašomis. Dažniau pažeidžiami senesni lapai. Labiau pažeisti lapai nudžiūsta. Ant žiedynų žiedkočių ir ūsų dėmės ištįsusios, gilesnės, rudos, su šviesesniu viduriu.

Labai sergantys žiedynai išlūžta. Grybas labiausiai plinta 20-22 C šilumoje ir didelėje santykinėje oro drėgmėje. Liga platina vėjas, lietus, vabzdžiai. Grybiena žiemoja sergančiuose lapuose. Daugiau serga ankstyvosios braškės. Kai kuriais metais liga gali pažeisti 50% ir daugiau lapų, vidutiniškai kasmet pažeidžia 10-30% , o derlių sumažina 15%.

Apsauga. Pavasarį nugrėbti senus sergančius lapus, nepalikti tarp eilučių ūsų. Braškyno nepertręšti mėšlu ir azoto trąšomis. Sodinti sveikus, specialiuose daigynuose užaugintus daigus. Jeigu liga labai paplitusi, trečiųjų metų braškyne, nuskynus uogas, nušienauti lapus. Nuo uogų puvinio purškiant euparenu, sumažėja ir lapų ligų. Jeigu prieš metus liga buvo smarkiai išplitusi, naudinga prieš vegetaciją braškyną nupurkšti vario grupės fungicidais.

Rudąją dėmėtligę sukelia žemuoginė sidabražolinė marsonina (Marssonina potentilae P. Magn. f. fragariae). Liga paplitusi visur, kur auginamos braškės. Pirmoje vasaros pusėje liga plinta lėtai, o rugpjūčio — rugsėjo mėnesiais pažeidžia iki 90% visų lapų. Labiausiai serga senesni lapai, ypač piktžolėtuose trečiųjų metų braškynuose. Grybas pažeidžia lapalakščius, rečiau lapkočius ir ūsus. Ant lapų susidaro nemažos, apvalios, dažnai netaisyklingos, neryškiai nuo sveiko audinio apribotos, su juodais kauburėliais, rudos, rausvai violetinės arba juodai rudos dėmės. Liga platina vėjas ir vabzdžiai. Optimalios sąlygos — neaukšta temperatūra ir dažni lietūs. Sergančių braškių lapai nudžiūsta prieš laiką, susikrauna mažiau žiedinių pumpurų, sumažėja kitų metų derlius.

Grybiena ir konidijos peržiemoja ant nudžiūvusių ir žalių lapų. Atsparių braškių nėra. Mažiau serga ankstyvosios braškės. Už Senga Sengana jautresnės yra Korona, Polka, Tenira, Gerida, Syriusz, Elsanta, Dukat braškės.

Panašūs kaip rudosios dėmėtligės požymiai yra braškiu cilindrosporiozės, kurią sukelia grybas Cylindrosporium fragariae (Br. et Har..) Vassil. Ši liga daugiau plinta mažuose apleistuose ploteliuose, kui nenaudojamos jokios apsaugos priemonės. Vasaros antroje pusėje, ypač kai lietinga ir vėsu, gali plisti braškių filostiktozė. Sukėlėjas – grybas Phyllosticta grandimaculans Bubak et Krieg. – žiemoja dirvoje, sirgusių augalų liekanose. Dažniau plinta sodybų, mažuose braškynuose. Versliniuose fungicidais purškiamuose plotuose braškės retai serga filostiktoze.

Grybas Dendrophoma obscurans irgi sukelia dėmes, panašias į rudmargę, tik jos būna stambesnės, lapalakštis tose vietose sutrūkinėja. Lapų ligomis sergantys daigai blogai prigyja.

Apsauga. Sodinti tik sveikus specialiuose daigynuose išaugintus labai ligotos, nuskynus uogas, nupjauti ir pašalinti iš lauko lapus. Purkšti fungicidais kaip nuo šviesmargės.

Braškių miltligę sukelia žemuoginis valkčiagrybis (Sphaerotheca macularis Magn.f. fragariae JacZ.). Lietuvoje šia liga serga po priedangomis ir šiltnamiuose auginamos braškės. Pirmieji požymiai pasirodo gegužės mėnesį. Ant lapkočių ir lapų apatinės pusės atsiranda baltų voratinkliškų apnašų. Žiedpumpuriai ir žiedai apsitraukia baltomis lyg miltai apnašomis, o uogos pasidaro lyg vaškuotos. Ligoti lapai sustorėja, jų pakraščiai raukšlėjasi, laiveliu sukasi į viršų, vėliau sudžiūsta. Gali žūti 40-50%, o kartais net visas derlius. Lenkų mokslininkų duomenimis, jautrios ligai yra Elisanta, Marmolada, Gerida, Honeyoe, Real, Syriusz, atsparios – Senga Sengana, Kent, Kama braškės. Pastarosiomis šiltomis vasaromis braškynuose pastebėta lapų su išoriniais ligos požymiais, bet sukėlėjo išskirti nepavyko. Manoma, kad šiam grybui mūsų klimato sąlygos yra nepalankios.

Apsauga. Po priedangomis arba šiltnamiuose svarbiausia sodinti Sveikus daigus. Lenkijoje ir kitose šalyse nuskynus uogas 1-2 kartus purškiama 25% nimrodu (2,5 kg/ha), 10% topazu (0,5 kg/ha), 70% topsinu M (2 kg/ha). Nuo uogų puvinių purškiami fungicidai stabdo ir miltligės plitimą.

Pašaknio ligos

Verticiliozę sukelia balzganasis menturgrybis (Verticillium alboatrum Reinke et Berth.). Tai dirvoje gyvenantis grybas, kuris be braškių pažeidžia abrikosus, Vyšnias, trešnes, slyvas, avietes, agrastus, bulves, pomidorus, agurkus, dar daugelį sumedėjusių bei žolinių augalų. Ligos sukėlėjas sparčiai plinta pavasarį, gegužės pabaigoje – birželio mėnesį. Ligos požymių gausėja iki rugpjūčio — rugsėjo mėnesio. Palankūs šilti ir drėgni orai. Daugiausia augalų suserga žydėjimo ir uogų skynimo laikotarpiu.

 

Po priedangomis arba šiltnamiuose svarbiausia sodinti sveikus daigus. Lenkijoje ir kitose šalyse nuskynus uogas 1-2 kartus purškiama 25% nimrodu (2,5 kg/ha), 10% topazu (0,5 kg/ha), 70% topsinu M (2 kg/ha). Nuo uogų puvinių purškiami fungicidai stabdo ir miltligės plitimą.

Šiuo grybu apsikrėtę krūmeliai gali žūti per 3-4 savaites (greitoji forma). Iš pradžių nuvysta ir sudžiūva kraštiniai lapai, o paskui ir visas augalas. Anksti susirgę krūmeliai nespėja subrandinti uogas bei išleisti ūsų. Susirgę vėliau subrandina smulkias rūgščias, prastos išvaizdos uogas. Ūsai džiūsta kartu su pagrindiniu krūmu.

Dirvose, kur yra pakankamai drėgmės, augalai tą vasarą nežūva (lėtinė forma). Krūmai būna smulkesni, išoriniai lapai rausvo atspalvio, menkai dera, uogos deformuotos, skersai perpjautame stiebelyje matyti patamsėję vandens indai. Liga kenksmingiausia drėgnose, įmirkusiose, sunkiose dirvose augančioms braškėms. Plinta per dirvožemį ir su daigais. Atsparios Senga Sengana, Venta, Dukat, Kama, Induka, Redgauntlet, Zenit, labai neatsparios Gerida, Syriusz, Elsanta, Kent, Honeyoe, Zefir, Elvira, Karina, Darunok učiteliu, Istočnik braskés.

Apsauga. Sodinti tik sveikus, specialiuose daigynuose išaugintus daigus. Šlapesnėse dirvose, vėjo neperpučiamose vietose auginti ligai atsparesnes braškes, laikytis sėjomainos. Anksti pavasarį sugrėbti ir sunaikinti senus lapus ir menkus, ligotus kerus. Jautresnių vytuliams desertinių veislių braškių daigus prieš sodinimą pamirkyti 0,2% topsino M, benleito ar fundazolo skiediniuose. Daigai geriau prigyja ir mažiau serga, jeigu pamirkomi molio, mėšlo (1:1) ir fungicido (0,5% topsino arba benleito) skiedinyje. Laikytis sėjomainos, į t` patį lauką sodinti po 4-5 metų.

Braškių marą (fitoftorozę) sukelia žemuoginė fitoftora (Phytophthora fragariae Hikm.). Pirmą kartą gryną kultūrą išskyrė ir aprašė 1939m. C. Hikmanas, nors liga pradėjo plisti Škotijoje apie 1920m. ir vadinta raudonuoju stiebo puviniu. Daugelyje šalių ji taip vadinama iki šiol. Tai viena iš pavojingiausių braškių pašaknio ligų. Daugelyje šalių (ir Lietuvoje) šis grybas įrašytas į ypač žalingų arba karantininių ligų sukėlėjų sąrašą. Pastaraisiais metais liga paplito Olandijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje.

Yra dvi ligos plitimo stadijos: iš pradžių nuvysta 2-5 senesni lapai, o jaunesni — įsigaubia, neblizga, būna pilko ar melsvo atspalvio. Po kelių dienų žūsta visas augalas. Ši greitoji Vytulio forma pasireiškia gegužės — birželio mėnesiais, vėliau kiek sustoja, o rugpjūčio pabaigoje — spalio mėnesį braškės vėl pradeda vysti. Jeigu dirvoje pakanka drėgmės, vėliau susirgę braškių krūmeliai nežūsta, o liga pereina lėtinę formą. Krūmeliai panašūs į verticiliozės pažeistus, tačiau skersai perpjautoje šaknyje, matyti paraudusi Centrinė dalis. Išrovus vystantį kerelį, dalis sergančių šaknų lieka dirvoje.

Augalas užsikrečia per smulkiąsias šaknis. Parazito grybiena tankiai išsiraizgo šaknies audinių tarpuląsčiuose. Centrinėje šaknies dalyje susidaro ilgalaikės, žiemojančios sporos. Kai šaknys supūna, sporos patenka į dirvą ir joje išlieka gyvybingos 8-15m.

Liga plinta per užkrėstus daigus, įrankius, ją perneša žmonės. Ypač jautrios Elisanta braškės.

Apsauga kaip nuo Verticiliozės.

Fuzariozę sukelia Fusarium genties grybai. Krūmeliai vysta, vėliau žūsta. Išoriniai ligos požymiai panašūs į braškių maro. Išrovus pradėjusį vysti krūmelį, matosi trumpas kuokštas tamsių, apirusių, lengvai trūkinėjančių šaknų. Skersai perpjautoje pagrindinėje šaknyje matyti ryškesni parudavę vandens indai, šaknis suminkštėjusi. Vėliau ji supūva šlapiuoju puviniu. Krūmeliui vystant, lapai parausta, priglunda prie žemės, augalas greitai žūva.

Rizoktoniozę sukelia grybas Rhizoctonia solani Kuhn. Požymiai panašūs kaip fuzariozės, tačiau, išrovus pradėjusį vysti krūmelį, matyti nedaug likusių pajuodavusių šaknelių. Tokią šaknį perpjovus skersai, matyti parudavę, kartais pajuodę audiniai. Vėliau šaknis supūva sausuoju puviniu. Abi pastarosios ligos daugiau plinta derlingose, sunkesnėse dirvose. Minėti ligų sukėlėjai pažeidžia daugelį daržovių, bulvių, kai kuriuos uogakrumius ir vaismedižius.

Apsauga. Nesodinti braškių į tą pačią vietą 4-5 metus, sodinti tik visiškai sveikus daigus. Parinkti atsparesnes Vytuliams braškes. Sergančius augalus, išrauti ir sunaikinti. Purškiant braškes fungicidais, sumažėja ir šių ligų daroma žala. Braškių žalsvažiedė (mikoplazmozė) pažeidžia ne tik braškes, bet ir dobilus, ratilius, petunijas, morkas, pomidorus, kiaulpienes. Tie augalai gali būti infekcijos šaltinis. Užsikrėtę žiedai neužmezga uogų, o krūmeliai silpnai auga, leidžia mažai ūsų, vėliau žūsta. Lapai smulkūs, gelsvai žalsvi, iš pradžių mozaikiškai margi, o vėliau paruduoja, raukšlėjasi. Lapkočiai trumpesni, lapalakštis užsirietęs į viršų. Pažeisti krūmeliai žūsta per dvejus metus arba šaltesnę žiemą iššąla. Liga plinta su daigais, ją gali pernešti vabzdžiai, Cikados. Braškių lapų pakraščių gelta (Fragaria Virus 1) sergantys kereliai skurdūs, žemi, tarsi priploti, deformuota vidinė dalis. Išoriniai lapai mažai pakitę. Jauni lapeliai smulkūs, trumpais lapkočiais, užsilenkę į apačią.

Lapų pakraščiai vasarą atrOdo lyg apvesti geltonu apvadu, o jauni lapeliai rudenį kartais visai pagelsta. Ligoti augalai nusilpsta, leidžia mažiau ūsu menkai dera arba visai nedera. Liga persiduoda per daigus.

Apsauga. Sodinti sveikus specialiuose daigynuose išaugintus daigus, naikinti vabzdžius — ligos pernešėjus, nuolat ravėti piktžoles, išrauti pirmuosius susirgusius augalus. Braškių žiedpumpurius ir pirmuosius žiedus dažnai nušaldo pavasario šalnos. Kai temperatūra nukrinta iki 1,5°C, žūsta žiedų piestelės. Didesni šalčiai pažeidžia daugiau žiedų. Kai temperatūra nukrinta iki -3°C, žūsta 9–23 % žiedų, o kai iki—4°C — iki 50% žiedų.

Po ilgesnės šalnos kai kurios piestelės lieka, tačiau mezgasi smulkios, deformuotos uogos. Šalnos ypač daug žalos padaro anksti žydinčioms Rusanovka, Darunok učiteliu, Jaunė, Desnianka, Zefyr, Karina, Istonik, Venta braškėms.

Apsauga. Nedidelius braškių plotelius prieš šalnas pridengti agroplėvele, šiaudais, ramiu oru dūmyti. Didesnius plotus laistyti anksti rytą arba purkšti vandeniu.

[the_ad id=”2062″]

 

Related Post

  • Article By :