Augalams būtiniausios maisto medžiagos ir trąšos

Augalas mineralines maisto medžiagas savo šaknimis ima iš dirvos tirpalų pavidalo. Todėl augalo pasisavinamų maisto medžiagų kiekis dirvoje visada labai priklauso nuo dirvos drėgmės. Kiek joje esantis vanduo ištirpina maisto medžiagų, tiek augalų šaknys gali jų paimti. Taigi reikia rūpintis ne tik maisto medžiagomis dirvoje, bet ir jos drėgme.

Tik tada, kai tie veiksniai suderinti, augalai normaliai minta ir gausiai dera. Vegetuodamos įvairios daržovės ima iš dirvos skirtingus maisto elementų kiekius, nes tai priklauso nuo augalo vegetacijos trukmės, rūšies, meteorologinių ir technologinių sąlygų. Daržovės maisto medžiagų iš dirvos ima gerokai daugiau negu grūdinės kultūros, todėl dirvoje jų turi būti pakankamai. Vėlyvieji gūžiniai kopūstai, pomidorai, burokėliai ima azoto, fosforo ir kalio daugiau iš dirvos negu kitos daržovės, nes jų vegetacijos periodas ilgesnis.

Tuo tarpu salotos, špinatai, ypač ridikėliai per savo trumpą vegetacijos laikotarpi. paima iš dirvos jų 2-6 kartus daugiau. Todėl šioms daržovėms dirvoje turi būti daugiau maisto medžiagų. 1 ha plote azoto, fosforo ir kalio įsisavinimas svyruoja nuo 100-200 kg/ha (ridikėliai, salotos, svogūnai, agurkai) iki 400-700 kg/ha (vėlyvieji kopūstai, burokėliai). Ankstyvieji gūžiniai, žiediniai kopūstai, pomidorai ir daugelis kitų daržovių įsisavina 200-400 kg/ha minėtų elementų. Augalų mitybai yra būtini azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis ir nedideli mikroelementų kiekiai. Augalai gali normaliai misti tik tada, kai visos jų druskos ištirpusios dirvos vandenyje. Jei kurio nors iš minėtų elementų druskų dirvoje būtų augalui per maža, tai sutriktų jo augimas ir vystymasis. Todėl visi minėtieji elementai augalui yra lygiaverčiai ir vienas kito negali atstoti arba pakeisti.

Augalas ima iš dirvos (labai mažais kiekiais) ir daugelį kitų elementų, pavyzdžiui, borą, arseną, cinką, vari, jodą. Kadangi augalai šių elementų organinei medžiagai kurti paima iš dirvos labai mažai, o augale jų yra tik pėdsakai, tai šių elementų grupė priimta vadinti mikroelementais. Yra patirta, kad be mikroelementų augalai negali normaliai augti. Nesant dirvoje boro, augalas neišnaudoja kitų maisto medžiagų. Pavyzdžiui, trūkstant boro, nukrinta pomidorų užuomazgos, susisuka lapai, jie esti labai trapūs; agurkų vaisiai užsimezga, bet neužauga, vaisiai iš anksto įgyja netaisyklingą formą ir t. t. Pomidorus paliejus boro rūgštimi (2 g 10-iai litrų vandens), tie sutrikimai pašalinami. Įvairiose dirvose atskirų maisto medžiagų yra nevienodai. Mūsų jaurinėse dirvose mažiausiai esti azoto ir fosforo, o kiek daugiau kalio. Šių trijų pagrindinių maisto medžiagų augalams prieinama forma dirvoje yra per maža. Tam tikslui jie tręšiami. Dažniausiai mūsų dirvose stinga azoto. Jeigu jo trūksta, augalai nustoja augę, netenka normalaus žalumo – pagelsta.

Vešlūs lapai ir intensyviai žalia spalva rodo, kad augalui pakanka azoto. Kopūstams, salotoms, špinatams užauginti azotas ypač reikalingas. Fosforas skatina vaisių mezgimą ir brendimą. Todėl ypač svarbu, kad jo netrūktų sėklojams ir vaisinėms daržovėms. Trūkstant fosforo, augalų lapų gyslos ir pakraščiai įgauna melsvai violetinį atspalvį. Kalis dalyvauja organinės medžiagos kūrimo procese (asimiliacijoje). Kai jo trūksta, ant lapų atsiranda rudų dėmių, pakraščiai ruduoja ir šiek tiek trupa. Dažniausiai kalio trūksta durpinėse dirvose auginamoms daržovėms. Patręšus tokias dirvas kaliu, derlius gerokai padidėja. Kalcis irgi yra pagrindinė augalo maisto medžiaga. Tačiau juo kasmet dirvos netręšiamos. Mat nemaža kalcio į dirvą patenka su mineralinėmis trąšomis (superfosfatu ir kt.) ir mėšlu. Paprastai to kiekio augalams pakanka. Specialiai kalkėmis (kalciu) dirvos tręšiamos kas kelinti metai – vieną sykį per sėjomainos rotaciją.

Augalas jas vartoja ramstiniams audiniams sudaryti, be to, su kalkėmis geriau pasisavina kitas maisto medžiagas. Kalkės labai gerina dirvos savybes. Kitų būtinų maisto medžiagų – magnio, sieros ir geležies – augalai randa dirvoje pakankamai. Be to, jos kasmet patenka į dirvą su mėšlu, iš dalies – su mineralinėmis trąšomis.

Related Post

  • Article By :

  • Rododendrai – Rhododendron L.

    Rododendrai – Rhododendron L. Erikinių šeima — Ericaceae JuSS. Genčiai priklauso apie 800 rūšių krūmų (kartais ir medelių), natūraliai paplitusių […]

  • Kaip parinkti tinkamą žemę Šiltnamiui

    Daržovėms auginti inspektuose ir šiltnamiuose sudaromi žemių mišiniai, vadinami gruntais. Jie turi būti derlingi, trupininės struktūros, gerų savybių, neutralios reakcijos, […]

  • Kokie yra greitai augantys vijokliniai augalai, vietai paslėpti

    Kokį greitai augantį vijoklinį augalą galima pasodinti, kad paslėpčiau neišvaizdžią pašiūrę?   Vijokliniai augalai, labiausiai tinkami atramoms, grotelėms yra šie: […]

  • Derlingumo padidinimas sode ir darže

    Augalų biostimuliatorius – natrio humatas (tabletės arba milteliai) – padidina derlingumą, apsaugo nuo ligų. Augalai tampa atsparesni žemesnei temperatūrai, sausrai. […]