Gausiažiedis žilakrūmis

Šeima: Žilakrūminiai — Elaeagnaceae Jus.

Botaninė charakteristika. Iki 3 m aukščio krūmas, rečiau nedidelis, 1-1,5 m aukščio medelis.Stiebai retai dygliuoti, tiesūs arba išlinkę į šalis, jų žievė pilkai ruda. Metūgliai šviesiai rudi. Lapai 3-7 cm ilgio, 2-4 cm pločio, ovalūs arba kiaušiniški, storoki, truputį banguoti, lygiakraščiai, labai dekoratyvūs: viršutinė pusė iš pradžių apaugusi žvaigždiškais plaukeliais, vėliau ryškiai žali, apatinė pusė sidabro spalvos, plaukuota, su pavieniais tamsiai rudais žvyneliais. Lapkotis 5—15 mm ilgio. Įspūdingai augalas atrodo žydėjimo metu, kai šakelės tiesiog apsipila nedideliais, 6—8 mm skersmens taisyklingais, dvilyčiais, palinkusiais žemyn, varpelio formos švelniai kreminiais, labai aromatingais žiedeliais, po 1-2 prisisegus lapų pažastyse ir sunokus vaisiams.

Vaisiai — apskriti arba cilindro formos, 1—2 cm ilgio ir iki 1,2 cm skersmens, ryškiai raudoni, su sidabriškais taškeliais kaulavaisiai, 3-4 cm ilgio vaiskočiais tankiai prisisegę prie šakelių. 

Biologinės savybės, aplinkos sąlygų poreikiai. Augalas pasižymi trumpu ramybės laikotarpiu (Pietų Sachaline — apie 20 d.) ir sparčiu augimu – per vegetacijos laikotarpį šakojasi 2-3 kartus, todėl per trumpą laiką susiformuoja krūmo išvaizda (habitusas). Be to, išaugina net 8—10 šaknų atžalų, tad sparčiai tankėja.

Augalas dera anksti – sėjinukai pražysta jau ketvirtaisiais metais. Žydėti pradeda balandžio pabaigoje-geguže ir žydi dvi tris savaites. Geriau dera, kai auga keletas krūmų ir yra sąlygos kryžmiškai apdulkinti. Ankstyvų veislių pirmieji vaisiai sunoksta liepos pabaigoje, vėlesnių – rugpjūčio – rugsėjo mėn. Vaisiai prinoksta ne vienu metu, noksta iki 2-3 sav., nokimo metu vaisiai keičia spalvą iš žalios i geltoną, paskui i raudoną.

Prinokę ilgai išsilaiko ant šakelių, tad galima skinti ir vartoti maistui 1-1,5 mėn. Nuo vieno 5-6 metų krūmo priskinama, nelygu veislė, 1,5-4 kg vaisių. Derlingumas kasmet didėja, kol pasiekia maksimalų — 20-30 kg. 

Krūmas ilgaamžis, auga ir dera iki 25 m. Šaknų sistema paviršinė, dauguma šaknų auga iki 40 cm gylio, tad galima auginti ten, kur gruntinis Vanduo yra aukštai, svarbu, kad dirvožemis nebūtų rūgštus. Šis žilakrūmis ant šaknų turi atmosferos azotą fiksuojančių bakterijų gumbelių (kaip pupiniai (ankštiniai) augalai), kurie pradeda formuotis pirmaisiais augimo metais ir suaugusių augalų kartais būna net 5—6 cm skermens.

Kilmė ir paplitimas. Augalas paplitęs Kinijoje, Japonijoje ir Korėjos pusiasalyje. Iš mums artimesnių šalių auginamas Rusijoje — Sankt Peterburge, mėgėjų soduose, ir Ukrainoje, kur nuo praėjusio šimtmečio 60-ųjų metų vykdomi jo tyrimai ir atranka. Daugiau nei per 40 metų Kijeve atrinkta nemažai šalčiams atsparių veislių, kurios kasmet puikiai dera, vaisinės šakelės neapšąla ir esant -25 °C šalčio. Po priedanga auginami ir Maskvoje. Lietuvoje auginami labai retai. Reikėtų pasinaudoti ukrainiečių patirtimi ir daugiau dėmesio skirti šio augalo introdukcijai bei aklimatizacijai.

Dauginimas ir auginimas. Gerai dauginasi sėklomis, šaknų atžalomis ir žaliais auginiais. Sėklos sėjamos iš karto nuėmus derlių, tuomet jų sudygsta beveik pusė, pasėjus padžiovintas sėklas sudygsta tik 6—7 proc. Pavasarį sėjamas sėklas reikia 4-5 mėn. stratifikuoti. Jau auginantiesiems šiuos augalus lengviausia pasidauginti šaknų atžalomis bei žaliais auginiais. Dauginant žaliais auginiais inspektuose ir naudojant augimo stimuliatorius įsišaknija 80—85 proc. auginių. Sodinti į nuolatinę vietą duobės ruošiamos iš anksto. Sunkesnėje dirvoje jos turi būti negilios, kad pasodinus neatliktų šulinio vaidmens. Tokiu atveju augalai užmirksta, skursta, kol galiausiai žūva. Į 30— 50 cm gylio (sunkesniame dirvožemyje kasamos seklesnės) ir 1,5 m pločio duobes verta pridėti nemažai kalkinių medžiagų (300-500 g), kompostinės žemės arba perpuvusio mėšlo, smėlio. Pasodinus augalus galima apmulčiuoti. Gausiažiedžiai žilakrūmiai gana lepūs, nepridengti vienamečiai sėjinukai šaltomis žiemomis, kai temperatūra nukrinta iki -25-30 °C šalčio, iššąla.

Todėl jaunus augalus, ypač besniegėmis žiemomis, būtina mulčiuoti durpėmis, dengti eglišakėmis. Derančių augalų priežiūra nesudėtinga, reikia praretinti senus stiebus, pašalinti apšalusias šakas, augalus žiemai prilenkti ir uždengti eglišakėmis ar medžiagomis, apkasti sniegu.

Šakelės lanksčios, todėl tai padaryti nesudėtinga. Šaltomis, ypač besniegėmis žiemomis nedengiami apšąla, tačiau dar tą pačią vasarą atželia ir po kurio laiko vėl žydi ir dera.

Taikomoji reikšmė. Vaisiuose susikaupia 12—20 proc. cukrų, 15—30 mg proc. vitamino C, 1-2,5 proc. organinių rūgščių, šiek tiek pektininių rauginių medžiagų, karotino. Be to, vaisiuose randama 17 amino rūgščių, iš jų 7 gyvybiškai svarbios žmogaus organizmui. Vaisiuose ir lapuose yra kalio, kalcio, sieros, chromo, mangano, geležies, nikelio, vario, cinko, seleno, bromo, rubidžio, lapuose — dar ir cirkonio, aukso bei kadmio. Vaisiai valgomi švieži ir tinka perdirbti, iš jų verdamos uogienės, kompotai.

Related Post

  • KAMBARINIŲ AUGALŲ LIGOS

    AUGALŲ LIGOS Kaip ir bet kuris organizmas, gėlės, patekusios į joms neįprastas sąlygas arba augdamos greta nesveikų augalų, Suserga. Paprastai […]

  • Kaip pašalinti kaštainių luobelę?

    Svarbu žinoti, kad valgymui tinka tik amerikiniai ir kininiai kaštainiai; paprastieji kaštonai maistui nenaudojami. Tad prieš rinkdami kaštonus, pasitikslinkite, koks […]

  • Krienai (Armoracia rusticana Gaert.)

    Jie kilę iš Rytų Europos ir Vakarų Azijos. Auginami visoje Europoje. Tai daugiamečiai kryžmažiedžių, arba bastutinių (Cruciferae, Brassicaceae), šeimos augalai. […]

  • Didramuniai atrodys gražiai prie takelio? (Chamaemelum nobile)

    Ar tinka išilgai takelio auginti Tauriuosius Didramunius, ar jie atrodys gerai? Taurieji didramuniai (lot. Chamaemelum nobile) sudaro švelnios struktūros, šviesiai […]