Kaip parinkti tinkamą žemę Šiltnamiui

Daržovėms auginti inspektuose ir šiltnamiuose sudaromi žemių mišiniai, vadinami gruntais. Jie turi būti derlingi, trupininės struktūros, gerų savybių, neutralios reakcijos, laidūs vandeniui. Jų optimalus kietosios dalies, oro ir vandens santykis 1:1:1. Žemių mišiniuose organinių medžiagų turi būti ne mažiau kaip 20%. Juose neturi būti kenkėjų ir ligų sukėlėjų.

Žemių mišiniai sudaromi iš velėninės ir lauko žemės, pūdinio, durpinės, kompostinės, lapinės žemės ir smėlio. Be to, įmaišoma mineralinių trąšų, kalkių arba kreidos ir bakterinių preparatų. Šiltadaržiuose užauginamas labai gausus derlius, todėl žemių mišiniai greitai nualinami ir užkrečiami kenkėjais bei ligų sukėlėjais. Todėl juos reikia periodiškai keisti. Kadangi ruošti žemių mišinius yra sunkus darbas, tai jie tiktai papildomi juos dezinfekuojant. Yra hidroponinių šiltnamių, kuriuose vietoj žemių vartojama terpė (durpės, keramzitas, skalda, mineralinė vata ir kt.) ir maitinamieji tirpalai. Daržovių derlingumas nekeičiamuose žemių mišiniuose ir jų pakaitaluose labiausiai priklauso nuo agrocheminės tarnybos operatyvumo (laiku atliekamų analizių ir koreguojamo tręšimo), taip pat nuo profilaktikos priemonių, vartojamų su kenkėjais ir ligų sukėlėjais.

Velėninė žemė ruošiama iš pievų, ilgametės kultūrinės ganyklos arba 2-3 metų daugiamečių žolių velėnos. Netinka rūgščių žemių velėnos. Geriausiai tinka vidutinio sunkumo priemoliai. Vasarą, nupjovus žolę, velėna suariama 10-12 cm gyliu ir sulėkščiuojama. Paskui ant jos kratytuvais iškratomas mėšlas (3-4 m2 velėninės žemės 1 m2 mėšlo) ir trąšų barstytuvu išberiamos mineralinės trąšos bei kalkės. Tada velėnų sluoksnis buldozeriu sustumiamas į 1,5-2,0 m aukščio krūvas. Jei turima srutų, galima jomis palaistyti. Rudeniop krūvos porą kartų perkasamos ekskavatoriumi. Stebima, kad neperdžiūtų sustumtos velėnos. Jos perpūva per 1-2 metus.

Lauko žemė gali atstoti velėninę žemę, bet yra blogesnė. Ji ruošiama rudenį derlingoje nepiktžolėtoje dirvoje, pageidautina po ankštinių. Armens gyliu (18-20 cm) žemė sustumiama į krūvas kaip ir velėninė.

Pūdinys gaminamas iš perpuvusio mėšlo; tinka inspektų mėšlas. Sukrautas į krūvas pūdinys du kartus perkasamas, jei sausas, palaistomas. Pūdinys – labai vertingas žemių mišinio komponentas. Jame gausu maisto medžiagų, taip pat jis pasižymi geromis fizinėmis savybėmis.

Durpinė žemė gaminama iš gerai išvėdintų žemapelkių vidutinio susiskaidymo durpių. Į rūgščias durpes įmaišoma gesintų kalkių (2-3 kg/m2 durpių). Durpės sukraunamos arti šiltadaržių į krūvas ir prieš ruošiant žemių mišinius palaikomos krūvoje 9-10 mėnesių. Neužkrėstos kenkėjais ir ligų sukėlėjais durpės labai gerai sugeria drėgmę, todėl gali būti panaudotos vienos arba kaip komponentas žemių mišiniams ruošti, ypač tiems, kuriuose bus auginami daržovių daigai.

Durpinė žemė ruošiama ir tiesiog durpyne. Durpės susmulkinamos; po to išbarstomos kalkės ir kalio, fosforo trąšos bei bakteriniai preparatai. Susmulkintas durpių sluoksnis buldozeriu sustumiamas į nedideles sąvalkas ir paliekamas žiemai, kad gerai peršaltų. Vasarą durpės perkasamos, palaistomos vandeniu arba srutomis.

Lapinė žemė gaminama iš rudenį sugrėbtų ir sukrautų į krūvas medžių lapų. Krūvos 2-3 kartus per metus perkasamos. Lapai per 2 metus supūva, ir gaunama labai vertinga žemė mišiniams sudaryti.

Inspektinė žemė – naudota šiltnamiuose ir inspektuose daržovėms ir jų daigams auginti. Struktūrai atstatyti įmaišoma 5% šviežio mėšlo, 1 m žemių – 1-2 kg kalkių. Laistoma kelis kartus srutomis arba vandeniu. Galima naudoti jau po 1 metų. Jei buvo pastebėta užkrėstų ligomis augalų, inspektinė žemė laikoma 3-4 metus. Per metus 3 kartus perkasama ir laistoma.

Kompostai ruošiami pavasarį, kur augo daugiametės žolės arba ankštinės grūdinės kultūros. Hektarui skiriama 10-15 t kalkių, 250-300 t mėšlo, 150200 t durpių, 20-30 t srutų. Viskas suariama. Po 30-40 dienų suartas dirvožemio sluoksnis sustumiamas buldozeriu į krūvas. Iš 1 ha galima paruošti 2000 t komposto.

Smėlis geriausiai tinka be priemaišų – upių ir pajūrio. Jo reikia sėkloms pridengti arba jo dedama į žemių mišinius (5-10%).

Paruoštos žemės suvežamos arčiau šiltadaržių. Jeigu bus naudojamos žiemą arba pavasarį, pridengiamos šildomąja medžiaga, kad neįšaltų. Likus 10-15 dienų iki vežant į šiltnamius ar inspektus, iš atskirų komponentų paruošiami daržovėms auginti tinkami žemių mišiniai.

Žemių mišinių pakaitalai. Šiltnamiuose žemių mišinius galima pakeisti šiaudais, durpėmis, pjuvenomis ir medžių žievėmis.

Šiaudai gali būti ir biologinis kuras. Tai ypač svarbu pavasariniuose šiltnamiuose, kur po žiemos dirva lėtai įšyla. Be to, kaistant šiaudams, išsiskiria CO2, kurio pakanka normaliai koncentracijai palaikyti šiltnamiuose. Taikant tinkamą agrotechnika, ant presuotų šiaudų auginami agurkai keliomis dienomis anksčiau ir gausiau dera (1-6 kg/m2).

10-14 d. prieš sodinant daigus, eilėmis sudedami presuoti šiaudai. Jie turi būti švieži ruginiai arba kvietiniai, neapdoroti herbicidais.

Sukrauti šiaudai kelis kartus palaistomi 60-70°C vandeniu (1,5-2,0 1/kg šiaudų). Ant sudrėkintų šiaudų pabarstoma kreidos ir trąšų (1 kg šiaudų): 20 g kreidos, 24 g amonio salietros, 9,4 g kalio sulfato, 4,5 g magnio sulfato, 6 g superfosfato (45%), 3,4 g geležies sulfato. Kiekvieną kartą išbėrus kreidą ir mineralines trąšas, šiaudai palaistomi šiltu vandeniu (0,5 l/m2). Jei yra laiko, trąšos laistomos kas antrą dieną, jei jo nėra, barstoma kasdien. Šiaudai pradeda kaisti, ir jų temperatūra pakyla iki 50-55°C. Po 3-4 d. temperatūra nukrinta iki 35-37°C. Tada ant viršaus užpilamas 10 cm sluoksnis išgarintų žemių arba durpių, ir sodinami daigai.

Ant šiaudų auginamus augalus sunku prižiūrėti, nes reikia nuolat stebėti drėgmę ir tręšti maitinamaisiais tirpalais.

Aukštapelkių (kraikinės) durpės, susiskaidžiusios iki 20%, tinka daržovėms auginti šiltnamiuose. Jos labai purios, korytos (40% tūrio). Šios durpės gerai laiko drėgmę (sugeria 10 kartų daugiau vandens negu pačios sveria), neblogai sugeria druskų tirpalus ir nesudaro cheminių junginių su jomis, nes mažai susiskaidžiusiose durpėse beveik nėra mineralinių dalių. 

Augalai gerai auga durpėse, kurių pH 5,5-6,0. Aukštapelkių durpės būna rūgštesnės, todėl jos neutralizuojamos gesintomis kalkėmis arba kreida. 1 m3 rūgščių durpių (pH 3,2-2,6, sudrėkintų 70-75%, reikia įmaišyti 4-5 kg kreidos arba 1,5 kg kalkių.

Durpių pramonė ruošia 20% susikaidymo kiminines durpes, išdžiovintas iki 40% drėgnumo. Jos realizuojamos išfasuotos į plastmasinius maišus.

Žemių mišinius galima pakeisti medžio pjuvenomis ir žievėmis. Jos pilamos 25 cm sluoksniu. Į 1 m2 primaišoma 300 g medžio pelenų, 250 g amonio salietros, 200 g superfosfato ir 150 g kalimagnezijos. Pjuvenas galima naudoti 6 metus, kasmet papildant jas 10 cm sluoksniu ir 250 g pelenų į1 m2. Tręšiama maitinamaisiais tirpalais, panašios sudėties kaip hidroponikoje. Be to, medžio pjuvenomis ir žievėmis gerinama grunto struktūra šiltnamiuose. Prieš sodinant augalus (likus 7-10 d.), i gruntą jų įterpiama iki 30% (tūrio).

 

Related Post

  • Article By :

  • Šiltnamiai: Klasifikacija ir Tipai

    Šiltnamių klasifikacija: Jie klasifikuojami atsižvelgiant į eksploatacinius ir statybinius požymius: pagal paskirtį, sezoniškumą, auginimo technologija, pagal konstrukcijas, dangą. – Pagal […]

  • Baklažanų auginimas šiltnamiuose

    Lietuvoje šiltnamiuose baklažanų mažai auginama. J Pastaroji veislė vėlyva, vaisiai stambūs. Vėlyvųjų veislių baklažanai užauga iki 2-2,5 m aukščio. Stambieji […]

  • Daržovių auginimo Šiltnamiuose ypatumai ir patarimai

    Daržovių derlingumas šiltnamiuose priklauso nuo daugelio sąlygų, visų pirma nuo šiltnamių tipo ir auginimo technologijos. Lietuvoje ūkiuose vyrauja žieminiai blokiniai […]

  • LYSVĖS: nuo A iki Z

    Įprastai darže viskas sėjama eilėmis. Taip dažniausiai sodinamos bulvės, pomidorai, kukurūzai, saulėgrąžos, kopūstai, moliūgai. Ir tik „mažos“ kultūros, kurioms reikia […]