POMIDORŲ VEISLIŲ SAVITUMAS

Pomidorų veislės, atsižvelgiant į jų sukūrimo metodiką ir sėklininkystės pobūdį, skirstomos į konstantines ir heterozines hibridines veisles (F).

Konstantinės – tai tokios veislės, kurių požymiai yra nusistovėję. Sukryžminus skirtingas veisles, keletą metų atliekama veislę pagerinančioji palikuonių atranka, atrenkant augalus su pageidaujamais veislei įtvirtinti požymiais. Sukryžminus tarpusavyje mažiau besiskiriančias veisles, vėliau atliekant palikuonių atranką pagal tuos pačius požymius, po 5-6 metų augalų veislinės savybės įsitvirtina ir toliau augalų skilimas pagal skirtingus požymius nebevyksta. Tuo tarpu sukryžminus tarpusavyje labai besiskiriančias pomidorų veisles (geografiškai tėvinės veislės labai nutolusios, tarpusavyje labai skiriasi morfologinėmis, fiziologinėmis ir kt. savybėmis), augalų veislės požymiai ilgai neišsilygina ir augalų skilimas gali vykti 8 ir daugiau metų.

Konstantinių veislių kūrimas vyksta 10 ir daugiau metų. Konstantinių veislių sėklininkystė labai nesudėtinga. Belieka bendrame auginamų pomidorų plote atrinkti derlingus, ligomis neapsikrėtusius, veislei būdingas savybes turinčius augalus, ir taip ištisus dešimtmečius galima išlaikyti veislei būdingas savybes. Nesudėtingai sėklininkystei nereikia daug brangaus rankų darbo, todėl konstantinių veislių sėklos yra palyginti nebrangios. Naujesnis selekcinio darbo metodas, kuris dažniausiai taikomas užsienyje, yra heterozinių hibridinių veislių sukūrimas. Prie pastarųjų veislių pavadinimo prirašoma “F”.

Heterozė reiškia augalų gyvybingumo padidėjimą pirmos kartos hibriduose (F). Heteroziniai hibridai yra derlingesni, atsparesni ligoms ir dažniausiai aktyvesni negu tėvinės veislės. Heterozinių hibridinių veislių svarbus pranašumas, kad veislė apsaugoma nuo augintojų pasisavinimo ir veislinių sėklų platinimo be originatoriaus leidimo.

Norint padauginti heterozinės hibridinės veislės sėklų, neužtenka išmokti darbo metodiką, reikia žinoti ir turėti tos veislės motininę ir tėvinę veislę. Tai dažnai būna firmos paslaptis.

Heterozinių hibridinių veislių sukūrimo kelias būtų gana trumpas, jeigu visos vertingos veislės turėtų heterozinį efektą. Deja, taip nebūna. Selekcininkų pagrindinė užduotis yra išaiškinti veisles, sugebančias duoti heterozinį efektą. Hibridinė sėkla gaunama sukryžminus dvi tėvinėmis vadinamas pomidorų veisles arba linijas. Savidulkai išvengti motininio augalo žiedai kastruojami (mechaniniu būdu pašalinami kuokeliai). Likusi piestelė dirbtinai apdulkinama žiedadulkėmis, Surinktomis iš tėvinio augalo žiedų. Iš taip apvaisintų žiedų išaugusios vaisių sėklos yra hibridinės. Taigi hibridinių veislių sėklai išauginti reikia daug rankų darbo, o tai gerokai padidina sėklų savikainą.

Darbas palengvėja, jei įsigyjama pomidorų veislė steriliais žiedais arba sukuriami tos veislės sterilūs analogai, taip pat duodantys heterozinį efektą. Tokių sterilių veislių kastruoti nereikia, belieka apdulkinti piesteles tinkamai parinktų tėvinių veislių žiedadulkėmis.

Auginant pomidorus pramoniniuose šildomuose, moderniai įrengtuose šiltnamiuose, kuriuose galima automatiškai pagal nustatytą programą reguliuoti šiltnamio mikroklimato sąlygas (apšvietimą, temperatūrą, drėgmę, tręšimą ir kt.), neturi reikšmės veislės kilmės vieta, prisitaikymas meteorologinėms sąlygoms. Lietuvoje tokių šiltnamių nedaug. Juose daugiausia auginami užsienietiški pomidorų heteroziniai hibridai. Renkantis tiek konstantines, tiek heterozines hibridines (F) pomidorų Veisles, geriau auginti tas, kurios ištirtos Lietuvoje ir įrašytos į tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą.

Šildomuose šiltnamiuose galima auginti į tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą šiuo metu įrašytas olandiškas hibridines veisles: Jamaika F Raisa F, Charade F, Adelaide’ F. ‘Maeva’ F ir prancuziška hibridine veisle “Celaya’ F.

Nešildomuose šiltnamiuose – į tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą įrašytą olandišką hibridinę veislę o Prisca F, rusiskashibridines veisles: Blagovest F. Verlioka Flietuviškas hibridines veisles: Pirmutis’ F., “Sveikutis’ F. Vaisa’ F, ir lietuviškas konstantines pomidorų veisles: “Aušriai“, “Rutuliai“, “Millžinai“, “ Dručiai“ ir “Skariai“.

Sodinti lauke į tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų sąrašą įrašyta olandiška hibridinė veislė “Ronco“ F, konstantinės Vokiškos veislės: “Idol“, “ Ildi“, “Idyll“, lenkiška konstantinė veislė “Radek“ ir lietuviškos konstantinės veislės: “Ryčiai“, “Svara“, “Viltis 2“, “ Laukiai’, ‘Slapukai”, “Balciai’.

Veislės Ryčiai“, “Svara“ ir “Viltis 2“, remiantis daržininkų mėgėjų patirtimi, gerai dera ir nedideliuose, gerai vėdinamuose, nešildomuose plėvelės šiltnamiuose. Užsienietiškų heterozinių hibridinių veislių sąrašas dažniau keičiasi: Vienos veislės išbraukiamos, į jų vietą įrašomos kitos. Tai priklauso nuo aprūpinimo sėklomis, nes Lietuvoje jų sėklininkystė nevykdoma. | Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą įrašytų lietuviškų pomidorų heterozinių hibridinių veislių sąrašas yra pastovesnis, nes jų planinė sėklininkystė vykdoma Lietuvoje. Pravartu smulkiau susipažinti su pagrindinėmis šių veislių savybėmis.

Related Post

  • Article By :

  • Kaip išbaidyti balandžius iš balkono?

    Kaip galima atbaidyti balandžius nuo balkono, kuriame auga daržovės ir salotos? Balandžiai vieniems yra tik paprasčiausi paukščiai, kitiems tikras galvos […]

  • Kodėl ridikėliai išleidžia žiedynkočius

    Ridikėliai – vienamečiai, šviesiamėgiai, atsparūs žemoms temperatūroms, ankstyvi augalai. Ridikėliai auginami visur – bet ne visada užaugina gumbelius – kartais […]

  • Kompostavimas juoduose šiukšlių maišuose

              Ar galima kompostuoti lauke, dideliuose juoduose šiukšlių maišuose?   Taip, tokiuose maišiuose galima kompostuoti. Į […]

  • Ar reikia darže lysvių?

    Nuo seno daržovės auginamos lysvėse. Bet ar visada jos reikalingos? Žemumose ir ten, kur arti dirvos paviršiaus yra gruntiniai vandenys, […]