Šiltnamių Tręšimas

Dažniausiai tręšiama prieš augalų sodinimą, atsižvelgiant į žemių mišiniuose esantį maisto medžiagų kiekį (pagal agrocheminių analizių duomenis). Tačiau augalai greitai jas išeikvoja, ir reikia tręšti papildomai. Tręšiama trąšų tirpalais pro šaknis ar lapus. Papildomai tręšiama atsižvelgiant į augalų augimo bei vystymosi fazę ir maisto medžiagų kiekį dirvoje. Agurkai papildomai tręšiami kas 7-12 dienų, pomidorai – kas 12-15 dienų. 1 m2 ploto skiriama 5-61 tirpalo. Jo temperatūra turi būti artima dirvos temperatūrai. Prieš papildomai tręšiant ir patręšus patartina negausiai palaistyti vandeniu.

Dažnai augalai tręšiami pro lapus (1-0,6 l/m?). Tokių augalų pagerėja fiziologinė veiklą (kai silpnai išsivysčiusios šaknys).

Be pagrindinių trąšų – azoto, fosforo, kalio ir magnio (makrotrąšų), papildomai tręšiama mikroelementais (mikrotrąšomis): boru, manganu, variu, cinku, molibdenu ir kt. Trąšų tirpalas šaknų mitybai ruošiamas iki 0,3% (iš jų N0,2%) koncentracijos, tręšimui pro lapus jauniems augalams – 0,15-0,20%, derantiems – 0,25-0,30%. Reikia tiksliai laikytis trąšų santykio ir kiekio. Padidinus tręšimo normas, ypač azoto trąšomis, daržovėse kaupiasi neleistini kiekiai nitratų.

Pagrindinis dioksido (CO) šaltinis yra atmosfera, kur jo yra 0,03%. Bandymais ir praktiškai nustatyta, kad augalai geriausiai auga ir vystosi, kai CO, koncentracija ore 0,15-0,20%. Tada suintensyvėja augalų fotosintezė, jie anksčiau subręsta ir gausiai dera. 

Nustatyta, kad šiltnamiuose geriausia augalus tręšti CO, reguliariai du kartus per dieną: nuo 8 iki 11 h ir nuo 14 iki 17 h. Tuo metu būna intensyviausia šviesa, todėl augalai sparčiau pasisavina CO,. Dideliuose šiltnamiuose, kuriuose įvestas centrinis šildymas vandeniu, vidurdienį anglies dioksido labai sumažėja (būna mažiau negu norma), ir augalai badauja. Dažniausiai tai atsitinka hidroponiniuose šiltnamiuose, kur vietoj žemių vartojama dirbtinė terpė. Mat žemėje esantys mikroorganizmai išskiria daug anglies dioksido.

Šiltnamiuose anglies dioksido kiekį galima didinti generatoriumi (deginant gamtines dujas) arba leidžiant jį iš balionų. Galima vartoti ir kietą dioksidą – sausąjį ledą, kuris ore garuodamas išskiria CO2,. Sausojo ledo reikia išgarinti 5-10 g/m2 šiltnamio. Pramoniniuose šiltnamiuose anglies dioksidui gaminti vartojamos gamtinės dujos, naudojant specialius generatorius. Taip pat galima panaudoti katilinių išleidžiamas dujas, neturinčias kenksmingų junginių. Kad CO2, šiltnamyje geriau susimaišytų su oru ir patektų į augalų lapijos zoną, įjungiami ventiliatoriai.

  • Article By :

  • Kada geriausia dirvą pildyti kompostu?

          Kokiu metu geriausia kompostu papildyti dirvą?   Papildomai tręšti arba dirvos paviuršiuje, kur auginami augalai, paskleisti kompostą […]

  • Kurkliai (Gryllotalpidae): Kaip juos naikinti

    Juos reikia naikinti be gailesčio, bet pirmiausia būtina pažinti. Tai vabzdys, 4-6 cm ilgio, rudas, su sparnais, stipriomis kojomis, gerai […]

  • Drėgnoji bulvių jarovizacija (daiginimas)

    Jarovizacija (skaira) – tai bulvių daiginimas prieš sodinimą. Bulvės daiginamos 30–40 dienų šviesoje esant 15-17 °C temperatūrai. Jarovizacija 12-14 dienų […]

  • Šilauogių priežiūra

    Šilauogių priežiūra – tai daugybė įvairių darbų: piktžolių naikinimas, mulčiavimas, apsauga nuo šalnų, laistymas, tręšimas, augalų genėjimas, kova su ligomis […]