Mineralinėse trąšose yra augalams būtinų maisto medžiagų: azoto, fosforo ir kalio, taip pat įvairių priemaišų: geležies, kalcio, magnio, sieros, boro, chloro jodo, natrio ir kt. Pagal tai mineralinės trąšos skirstomos į azoto, fosforo kalio, sudėtines ir mikroelementines trąšas.
Azoto trąšos.
Amonio salietra (N34%). Baltos spalvos kristalai arba granulės. Labai drėgsta, supuola. Jomis tręšiama pavasarį prieš sėją arba vegetacijos metu.
Amoniakinis vanduo (N 16-20,5%). Bespalvis skystis. Laikomas hermetiškai, nes garuoja azotas. Būtina įterpti į dirvą. k t (N20-20,5%). Baltos, pilkos, žalsvos, gelsvos spalvos smukūs kristalai. Mažai drėgsta, mažai Supuola. Barstomas pavasarį prieš sėjas – arba po sėjos. (rūgština dirva). pavasarį prieš sėją ar (N 46%). Baltos, mažai drėgstančios granulės. Ilgiau laikomos supuola. Jomis tręšiama prieš sėją.
Fosforo trąšos naudoti ten, kur galima įterpti į lysvelės.
Paprastasis superfosfatas (P, O, 18-21%). Pilkos spalvos militai arba granulės. Miltai drėgsta, supuola, granulės – kiek mažiau. Naudojamas pagrindiniam tręšimui. Kadangi jame yra gipso, tinka kopūstams ir ropėms.
Kalio trąšos
Kalio chloridas (K.O 53-62,5%). Rusvos, pilkos, baltos spalvos kristalai. Mažai drėgsta, bet ilgiau laikomi supuola. Naudojamas pagrindiniam tręšimui. Jame mažiau chlorido, negu kalio druskoje, todėl juo tręšiami augalai, nemėgstantys chloro (bulvės, kopūstai, svogūnai).
Kalio druska (K.O 30-40%). Rusvos, pilkos spalvos kristalai. Mažai drėgsta, bet ilgiau laikomi supuola. Kadangi joje yra nemažai natrio chlorido, tinka burokėliams. Kalio sulfatas (K.O 45-48%). Gelsvai balti birūs, smulkūs kristalai, mažai drėgsta, nesupuola. Naudojamas pagrindiniam tręšimui. Rekomenduotina nemėgstantiems chloro augalams. Kadangi jame yra sieros, tai naudingi kopūstams, griežčiams, ropėms. ridikams, pomidorams, svogūnams ir agurkams.
(KO 29%; MgO 10%). Pilkos spalvos granulės, nedrėgsta, nesupuola. Labiausiai tinka lengvomis smėlio ir priesmėlio dirvoms, kur trūksta magnio. Naudojama pagrindiniam tręšimui.
Kalimagas (K, O 16.19% MgO 16-20%). Savybės ir naudojimas panašuss į kalimagnezijos.
Sudėtinės trąšos
Kalio salietra (N 13%; K.O 45,6%). Gelsvai pilkos spalvos kristalai, mažai supuola. Ja tręšiama pavasari prieš sėją. Ypač tinka augalams, nemėgstantiems chloro. Kalcio salietra (N 15,5%, CaO 28%). Baltos spalvos kristalai. Labai drėgsta, šiek tiek supuola. Tręšiama pavasarį prieš pat sėją arba po sėjos. Geriausiai tinka augalams, jautriems rūgščiai reakcijai.
Nitrofoska (N 11-12% PO. 11-12%; KO 11-12%). Rausvos, pilkos spalvos granulės. Labai drėgsta ir supuola. Dalis fosforo, esančio trąšose, Sunkiai tirpsta vandenyje, todėl nelabai tinka sėti su sėkla. Tręšiant kaupiamuosius augalus, nitrofoskos norma reikia apskaičiuoti pagal fosforo reikmę, o trūkstamą kalio ir azoto kieki papildyti vienanarėmis trąšomis.
Amorosas (N. 11-13%; P.O. 49-50%). Pilkos spalvos nedrėgstančios granulės. Tinka pagrindiniam tręšimui arba sėti su sėkla į eilutes.
Kristalinas (N 20%; P.O. 16% KO 10%). Baltos granulės. Dažniausiai naudojamas šiltnamių augalams kaip pagrindinė ir papildoma trąša. Gerai tinka tręšti pro lapus. Skystos kompleksinės 34%). Žalsvos arba tamsiai rudos spalvos, neutralios spalvos suspensija. Nėra laisvojo amoniako, todėl galima tręšti dirvas ir neįterpiant. Naudojamos pagrindiniam tręšimui išpurškiant ant dirvos prieš sėją, po sėjos ir augalams Sudygus, taip pat kartu su herbicidais.
Mikroelementinės trąšos
Boraksas (B 11,3%). Pilkos Spalvos militai. Nedrėgsta, mažai Supuola. Gerai tirpsta vandenyje, todėl tinka tręšti pro lapus.
Boro rūgštis (B 17%). Baltos spalvos smulkūs kristalai. Naudojama ruošiant sėklą arba tręšti pro lapus.
Amonio molibdatas (Mo 52%). Balti arba šviesiai pilki smulkūs kristalai. Jo labiau trūksta rūgštesnėse dirvose. Pirmiausia naudotinas ankštiniams augalams, žiediniams kopūstams ir sėklojams. Pastaruosius reikia purkšti prieš žydėjimą. Natrio molibdatas, arba matrio-amonio molibdatas (Mo 35%). Pilki arba balti kristalai. Naudojamas kaip ir amonio molibdatas ruošiant sėklą sėjai arba tręšti pro lapus augalus, kuriems reikia molibdato.
Vario sulfatas (Cu 25%). Melsvi kristalai. Reikalingas augalams, auginamiems naujai įsavintuose durpynuose.
Mangano sulfatas (Min 24,6%). Reikalingas neutralios reakcijos ir šarminėms dirvoms.
Kobalto sulfatas (Co 21,0%). Reikalingas durpynuose, taip pat lengvesnėse pakalkintose dirvose auginamiems ankštiniams augalams.
Cinko sulfatas (Zn 22,8%).Naudotinas neutraliose arba karbonatingose dirvose auginamoms daržovėms.
Atsižvelgiant į daržovių savybes, patartina vartoti skirtingų formų mineralines trąšas. Azoto trąšos – karbamidas ir amoniakinis vanduo – geriau tinka ilgesnio vegetacijos periodo daržovėms tręšti prieš sėją. Amoniakiniu vandeniu patartina tręšti tik kopūstus. Amonio salietrą pirmiausia reikia skirti ankstyvosioms daržovėms: ridikėliams, salotoms, ankstyviesiems kopūstams. Papildomam tręšimui pirmiausia reikia imti amonio salietrą, kristaliną.
Šioje trąšoje yra ne tik azoto, bet ir fosforo bei kalio. Fosforo ir kalio daržovėms geriau tinka didesnės koncentracijos – amofosas, dvigubasis superfosfatas, kalio sulfatas, o ne nitrofoska ar PK trąšų mišinys. Granuliuotasis superfosfatas beriamas su daržovių sėkla į eilutes. Bechlorės kalio trąšos, kaip kalio sulfatas ir kalimagnezija, skiriamos agurkams, pomidorams, svogūnams, kopūstams. Kalio chloridas tinka tik burokėliams. Kitos daržovės juo tręšiamos rudenį arba anksti pavasarį, kad išsiplautų chloras. Trąšas agurkams, svogūnams, ridikėliams (kurių šaknų sistema yra negiliai) geriau įkultivuoti, kitoms daržovėms – aparti, nenaudojant priešplūgio.
Trąšų normos. Nustatyti visapusiškas ir visur tinkančias trąšų normas neįmanoma, Jų dydis priklauso nuo daugelio sąlygų, tačiau labiausiai – nuo dirvos ir jos sukultūrinimo lygio. Trąšų norma nustatoma ir atsižvelgiant į meteorologines sąlygas. Kuo šilčiau, kuo tinkamiau pasiskirstę krituliai, kuo ilgesnis vegetacijos periodas, tuo trąšų norma gali būti didesnė. Norint nustatyti įvairioms daržovėms tinkamą maisto medžiagų santyki, reikia turėti įvairių dirvų ir trąšų maisto medžiagų analizės duomenis, taip pat žinoti, kiek kurios daržovės paima iš dirvos maisto medžiagų.
[the_ad id=”3027″]
