Daržovių tręšimo ypatumai

Maisto elementų trūkumą dirvoje galima nustatyti pagal išorinius augalo požymius.

Trūkstant dirvoje azoto, augalo lapai būna šviesiai žali, smulkūs, jie gelsta, anksti nuvysta. Esant nepakankamam fosforo kiekiui, lapai nenormaliai tamsiai žali į melsvumą, apatinių lapų viršūnės pasidaro raudonos arba raudonai violetinės, lapai ilgainiui apmiršta, pasidaro tamsiai rudi arba juodi. Trūkstant kalio, lapai tamsiai žali su melsvu atspalviu, garbanoti. Apatinių lapų pakraščiai gelsta, užsiriečia į apačią, ruduoja ir apmiršta.

Organinės trąšos. Jos daržovėms labai svarbios. Nustatyta, kad, siekiant palaikyti pastovų humuso kiekį dirvoje, daržovių sėjomainoms kas 3-4 metai reikia po 80-100 t/ha mėšlo (kasmet 20-25 t). Juo pirmiausia tręšiami kopūstų ir agurkų laukai. Kopūstams skirtas dirvas mėšlu geriau patręšti iš rudens, kad nebūtų suvėluota pasodinti daigus. Kai negalima patręšti rudenį visų kopūstų laukų, reikia mėšlą išvežti bent ankstyviesiems ir vidutinio ankstyvumo kopūstams. Kadangi agurkai mėgsta šviežiu mėšlu patręštą dirvą, todėl jis vežamas pavasarį. Morkos, burokėliai ir svogūnai geriausiai dera po mėšlu tręštų priešsėlių.

Tręšimas mikroelementinėmis trąšomis. Lengvose laistomose dirvose daržovėms gali trūkti mikroelementų. Mūsų Respublikos dirvose dažniausiai trūksta boro, molibdeno ir vario. Magnio trąšomis daržoves tręšti reikia labai nederlingose ir vidutinio derlingumo dirvose. Magnio sulfato norma, barstant pakrikai, yra 1-2 cnt/ha, kalimagnezijos – 2-4 cnt/ha. Dirvas kalkinant  klintimilčiais, magnio trąšų nereikia, nes šioje kalkinėje žaliavoje yra net iki 15% Mg. Gausiai mėšlu tręšiamoje dirvoje daržovėms magnio irgi pakanka (1 t mėšlo yra 1,5 kg Mg).

Boro trūksta beveik visose dirvose, todėl šio mikroelemento reikia daugumai daržovių, pirmiausia burokėliams, morkoms, agurkams ir kopūstams. Boro pakaks daržovėms, patręšus juo praturtintu granuliuotu Superfosfatu (50-70 kg/ha), kuris įterpiamas su sėkla į eilutes. Boro trąšų norma, barstant pakrikai, – iki 70 kg/ha.

Puveningose dirvose dažnai trūksta vario. 

Augančioms daržovėms purkšti mikroelementinių trąšų norma ištirpinama 300-500 l vandens. Kartu galima vartoti herbicidus bei pesticidus. Tačiau mikroelementinių trąšų negalima maišyti su semeronu, betanalu ir eptamu. Sėkloms sudrėkinti reikia 440 l vandens, kuriame ištirpinama atitinkama mikroelementinių trąšų norma. Tiek drėkinamoms, tiek apveliamoms sėkloms reikia tuo daugiau mikroelementinių trąšų. Ypač pigu ir patogu sėklą apvelti mikroelementinėmis trąšomis beicuojant.

 

Išskiriami trys tręšimo būdai: pagrindinis, vietinis ir papildomasis. 

Lėtai veikiančios trąšos įterpiamos rudenį arba : greitai veikiančios – prieš sėją. Rudenį arba pavasarį įterpiama mėšlas bei kalio trąšos, o mišriosios trąšos. Iš azoto trąšų pagrindiniam tręšimui vartojama amonio salietra, amonio sulfatas, amoniakinis vanduo, karbamidas – jos įterpiamos tiek organinių trąšų veikimas nemažai priklauso nuo jų paskleidimo vienodumo.

Mineralinės trąšos pirma susmulkinamos, o paskui išbarstomos trąšų barstytuvais. Mėšlą ir kitas organines trąšas reikia taip pat – paskirstyti dirvoje ir apversti. Svogūnams, ridikėliams (kurių šaknys yra negiliai) geriau įkultivuoti, kitoms daržovės aparti (be priešplūgių). 

Vietinis tręšimas – tai mineralinių trąšų (geriau granuliuotų) bėrimas į vageles prie daržovių eilučių. Netoliese esančias trąšas šaknys greičiau paima. Sėjos metu daržoves rekomenduotina tręšti tokiomis normomis, kaip nurodyta ant trąšų įpakavimo. Svarbu nepertręšti, nes perteklius nudegins šaknis.  Daržovėms vietiniu būdu tręšti gerai tinka ir organinės trąšos. Papildomai tręšiamos pasėtos ar pasodintos daržovės, kad joms pakaktų lengvai pasisavinamų maisto medžiagų tuo laiku, kai jų labiausiai reikia. Tręšiant, trąšos įterpiamos giliau, 11 jomis maitinasi tik antrą,trečią augimo mėnesi, kai joms reikia daugiausia maisto medžiagų. Augimo pradžioje daržovių šaknys dar nelabai išsivysčiusios grindinių trąšų nepasiekia, todėl jos tręšiamos papildomai.

Augančias daržoves papildomai tręšti tikslinga 1-3 kartus. Pirmą kartą tręšiama praėjus 30 dienoms po sėjos (išaugus 2-3 tikriesiems lapeliams) arba po 12-20 dienų, pasodinus daigus. Antrą ir prireikus trečią kartą papildomai tręšiama praėjus 2-3 savaitėms po pirmojo tręšimo.

Trąšos įterpiamos kultivatoriumi-tręštuvu: pirmą kartą 6-8 cm atstumu nuo augalų 5-8 cm gyliu, antrą kartą ir vėliau įterpiamos į tarpueilius 10-12 cm gyliu.

Papildomai tręšiant smėlio dirvose, netikslinga iš karto berti daugiau kaip 60 kg/ha azoto trąšų, kad neišsiplautų. Sunkesnėms bei puveningoms dirvoms galima skirti ir daugiau azoto.

Papildomai daržoves tręšti pirmiausia reikia kristaline amonio salietra. Iš jos daržovės pasisavina ne tik azotą, bet ir fosforą bei kalį. Karbamidas tinka papildomam tręšimui, bet jis veiksmingesnis, kai įterpiamas į dirvą.

Papildomas tręšimas veiksmingas tada, kai daržovėms tręšti išberta mažai mineralinių trąšų. Tuo tarpu gausiai patręštose mineralinėmis trąšomis dirvose papildomai tręšti daržoves ne visada rentabilu.

[the_ad id=”3027″]

Related Post

  • Article By :