Daržovių tręšimas

 

Daržovių derliaus kokybei trąšos turi daug mažiau įtakos negu atskirų metų meteorologinės sąlygos, veislės ir dirvos skirtingumai. Tačiau tręšiant daržoves reikia žinoti trąšų poveikį daržovių kokybei bei išsilaikymui žiemą. Nuo didelių azoto trąšų normų daržovės ilgai nesubręsta, produkcija būna blogesnio skonio ir prasčiau laikosi žiemą. Todėl paskutinį kartą azoto trąšomis daržovės tręštinos ne vėliau kaip 4-6 savaitės iki imant derlių. Vėlyvųjų veislių kopūstams, kurie skiriami laikyti žiemą, azoto trąšų norma mažinama ketvirtadaliu, tačiau gausiai tręšiama kalio trąšomis. Gausiai patręšti kalio trąšomis burokėliai ir morkos žiemą geriau laikosi, mažiau pūva. Gausiai patręštos fosforo trąšomis daržovės greičiau subręsta. Vadinasi, jomis patręšus, galima anksčiau imti ankstyvųjų daržovių derlių.

Gausiai tręšiant pasėlius azotinėmis trąšomis, taip pat esant blogam trąšų santykiui, susidaro sąlygos kauptis nitratams daržovėse. Daugiausia nitratų į žmogaus organizmą patenka su vandeniu, bulvėmis ir daržovėmis. Bandymais nustatyta, kad susikaupę per dideli nitratų kiekiai organizme kenkia kraujodaros ir endokrininiams organams, imunologinėms ir generatyvinėms funkcijoms, veikia kaip kancerogenai.

Natūraliai nitratai įvairiose daržovėse kaupiasi labai nevienodai. Intensyviai kaupia nitratus salotos, špinatai, burokėliai, baltagūžiai kopūstai, mongoldai ir kt. Šie rodikliai priklauso nuo ekologinių sąlygų.

* Nepakankamas apšvietimas taip pat yra viena iš priežasčių, dėl kurių uždaro grunto daržovėse daugiau susikaupia nitratų negu atvirame grunte augančiose.

Įvairių veislių bulvės ir daržovės nitratus kaupia skirtingai.

Didelę įtaką nitratų kaupimuisi turi dirvožemio tipas. Kai kuriuose dirvožemiuose, tręšiant mažesnėmis negu leistinos mineralinių trąšų dozėmis su · nedideliu organinių trąšų priedu arba tręšiant vien tik didesne organinių trąšų doze, nitratų susikaupia daugiau negu nustatytas ribinis kiekis.

Daržovių tręšimo ypatybės. Daržovės paima iš dirvos daugiau maisto medžiagų negu lauko kultūros, todėl gausiai dera tik sukultūrintose dirvose. Jose judraus fosforo ir kalio turi būti ne mažiau kaip 20 mg 100 g dirvožemio.

Mažiau sukultūrintas dirvas reikia labiau tręšti, tačiau ne visos daržovės pakenčia dideles mineralinių trąšų normas. Iš pagrindinių daržovių didelės koncentracijos (ypač azto ir kalio) tirpalui dirvožemyje jautrios morkos, agurkai, svogūnai, visų kultūrų daigai. Kai druskų koncentracija dirvoje 0,1-0,4%,

[the_ad id=”2062″]

[the_ad id=”3027″]

Related Post

  • Article By :