Daržo žirniai (Pisum sativum L.)

Žirniai kilę iš Afrikos (Etiopijos, Somalio). Lietuvoje pradėti auginti maždaug prieš 400 metų. Dabar pas mus auginami dviejų rūšių žirniai:

  • 1) dirviniai (borvikiai, arba peliuškos), kurių sėklos rudos, rainos, žiedai rausvai violetiniai,
  • 2) sėjamieji, arba daržo, žirniai, kurių sėklos baltai gelsvos ir žalsvos, o žiedai balti.

Pastarieji skirstomi į gliaudomuosius ir šparaginius. Ir vienų, ir kitų būna aukštaūgių ir krūminių. Gliaudomųjų aukštaūgių ir krūminių žirnių grūdai būna raukšlėti ir apvalūs gelsvos, geltonos ar žalsvos, žalios, melsvos spalvos. Labiausiai vertinami žali ir melsvi žirniai.

Šparaginiai daržo žirniai auginami dėl ankščių. Jos vartojamos maistui kaip ir šparaginių pupelių. Tam tikslui tinka jaunos ankštys, kol jose nėra grūdų arba jie dar maži. Tokios ankštys ir konservuojamos. Visų šparaginių veislių žirnių ankštyse nėra pergamentinės plėvelės. Jaunos ankštys labai trapios ir lengvai lūžta mažais gabalėliais.

Gliaudomųjų daržo žirnių grūdai vartojami valgiui nepribrendę ir sausi (subrendę). Nepribrendę grūdai vartojami valgiui žali arba konservuoti.

Raukšlėtuose daržo žirnių grūduose daugiau cukraus.

Pagal stiebo aukštį daržo žirniai skirstomi į krūminius, kurių stiebas išauga iki 60 cm, ir aukštaūgius, kurių stiebas aukštesnis kaip 60 cm.

 

Dirvos dirbimas ir tręšimas.

Daržo žirniai gerai dera tinkamai įdirbtoje sunkesnėje priemolio, humusingoje ir kalkingoje nepiktžolėtoje dirvoje. Jie auginami po mėšlu tręštų augalų. Žirnius patartina sėti po šakniavaisių, agurkų, pomidorų ir ypač po ankstyvųjų bulvių. Nepatartina juos sėti greta dobilų ir liucernos, nes juose žiemojantys kenkėjai pavasarį pereina ant žirnių. Taip pat žirniai nesėjami po žirnių.

Žirniams dirva suariama iš rudens (22-25 cm gyliu). Pavasarį ji kultivuojama, suakėjama ir suvoluojama. Fosforo ir kalio trąšos beriamos rudenį, o pavasarį prieš kultivuojant išberiamos azoto trąšos. Hektarui skiriama 20-30 kg N, 60-80 kg P, O, ir 60-80 kg K,0.

Dirvoje azotą kaupiančių bakterijų dauginimuisi pagerinti prieš sėjant patartina žirnių sėklas apvelti nitraginu. Jis padidina žirnių derlių iki 17%. Hektarui apsėti žirnių sėklai reikia 0,5 kg nitragino.

Sėja.

Daržo žirniai sėjami gana, anksti, kad spėtų sudygti ir sustiprėti iki atsirandant žirniniam straubliukui (Sitonas lineatus L.). Tinkamiausias sėjos laikas – savaitė po šalpusnio sužydėjimo (balandžio pirmoje pusėje, pievoms pradėjus žaliuoti). Vėliau pasėtus žirnius puola kenkėjai, jų vegetacija sutrumpėja, ir nuimamas mažesnis derlius. Tačiau konservų fabrikams žaliavą reikia pristatyti ritmingai ir kuo ilgesniu laikotarpiu, todėl įvairaus vegetacijos periodo veislės sėjamos kelis kartus, kas 10 dienų, nors vėlesnės sėjos gaunamas ir mažesnis derlius. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenimis, palyginus sėjos laiką gegužės 10 d. su liepos 10 d., vėlyvos sėjos derlius gaunamas tiktai 36,4%.

Krūminiai ir aukštaūgiai žirniai sėjami nevienodai. Krūminiai sėjami ištisinėmis eilutėmis (15 cm tarp eilučių), kad 1 mo būtų apie 120-150 augalų. Atsižvelgiant į sėklų stambumą, sėjama 200-300 kg/ha.

Aukštaūgiai žirniai sėjami juostomis po 2 eiles juostoje. Atstumas tarp eilių – 25 cm, tarp juostų – 50 cm. Individualiame darže jie sėjami išilgai lysvės dviem eilėmis, 10 cm nuo kraštų. Išaugus žirniams apie 10 cm aukščio, iš vidaus pusės smeigiamos atramos. Zirniai sėjami 5-6 cm gyliu; lengvesnėje dirvoje – giliau, o sunkesnėje – sekliau javų ir daržovių sėjamosiomis.

Priežiūra.

Daržo žirniai jautrūs piktžolėms, tad jas reikia naikinti įvairiais būdais. Pasėjus, prieš žirniams dygstant, purškiama herbicidais.

Dirvos paviršiuje susidariusi pluta purenama akėčiomis. Pirmą kartą akėjama praėjus 4-7 dienoms po sėjos. Akėjant ne tiktai suardoma pluta, bet ir sunaikinamos dygstančios piktžolės. Antrą kartą akejama po 5-10 dienų sėkloms sudygus. Paprastai akėjama antroje dienos pusėje skersai eilučių. Kartais pasėlis akėjamas net iki keturių kartų.

Prireikus žirniai tręšiami papildomai amonio salietra (50 kg/ha).

Derliaus nuėmimas. Daržo žirniai maistui vartojami įvairių stadijų: jaunos be grūdų ankštys, nesubrendę ir subrendę grūdai. Pastaruoju atveju daržo žirniai nuimami, kai dauguma grūdų pakankamai subrendę. Nupjautos virkščios išdžiovinamos ant žaiginių. Kuliama kuliamąja. Labai svarbu tinkamu laiku nuimti žirnius, skirtus konservuoti. Jie pjaunami tada, kai 70-85% ankščių yra techninės brandos. Per jauni žirneliai kuliant susitraiško, o peraugę netinka konservuoti.

Related Post