Sėklos ir jų ruošimas sėjai

Daržovės, kaip ir kiti augalai, augdamos ilgesnį laiką tomis pat sąlygomis, prie jų prisitaiko. Todėl vietos sąlygomis išaugintos daržovių sėklos būna geresnės ir vertingesnės už atvežtas iš kitur, ypač iš skirtingo klimato rajonų. Daržovių sėklas, kurios subręsta vietos sąlygomis, naudinga čia ir auginti.

Sėjai vartojamos sėklos turi atitikti šiuo reikalavimus:

  • 1) jos turi būti grynaveislės;
  • 2) subrendusios;
  • 3) švarios;
  • 4) geros dygimo energijos ir gero daigumo;
  • 5) normalaus drėgnumo;
  • 6) nesužalotos, neužkrėstos ligomis bei kenkėjais.

Sėklos valymas ir rūšiavimas. Valant pašalinamos įvairios priemaišos: grumsteliai, piktžolių sėklos, stiebų nuolaužos ir kt. Išvalytą sėklą galima gerai pasėti sėjamosiomis, dirva neužteršiama piktžolėmis. Rūšiuojant sėklos suskirstomos į grupes pagal kokybę – į stambias, smulkias, sunkias, lengvas. Vienodo didumo sėklos dirvoje vienodžiau dygsta, tokiame pasėlyje lengviau naikinti piktžoles ir būna palankesnės sąlygos gausiam derliui subręsti. Todėl surūšiavus sėjai paliekamos tik stambios ir vidutinio stambumo sėklos. Stambias sėklas galima giliau (į drėgnesnę dirvą) sėti, jos greičiau ir vienodžiau sudygsta, ir derlius esti 25-35% didesnis negu užaugin-tas iš smulkių sėklų. Ypač reikia rūšiuoti j šiltadaržius sėjamas daržovių sėklas. Be to, sėjant stambias sėklas, jų kiekį įj hektarą galima sumažinti 50%, pavyzdžiui, stambių morkų sėklų pakanka 3 kg/ha. Ridikėlių ir kopūstų sėklos rūšiuojamos tankiais sietais.

Ridikėlių – sietais su 2 mm, kopūstų – 1,2 mm, morkų – 1 mm skylutėmis. Kai sėklos labai mažai ji atrenkama tiesiog rankomis. Ne tik smulkios, bet ir stambios sėklos gali būti lengvos. Tokiu atveju jos, rūšiuojamos pagal santykinę masę. Agurkų, moliūgų, svogūnų, morkų ir petražolių sėklos rūšiuojamos pamerkiant jas į 5% valgomosios druskos tirpalą. 1 šį tirpalą supilamos sėklos ir išmaišomos. Visos menkavertės sėklos iškyla, o geros, sunkios nugrimzta. Plaukiančios sėklos pašalinamos, o nugrimzdusios praplaunamos vandeniu, išdžiovinamos ir sėjamos. Būtina žinoti sėjai skirtų sėklų veislinę ir sėjamąją kokybę. Veislinė kokybė rodo sėklos veislę, originalumo laipsnį (super elitinė, elitinė, pirmos reprodukcijos ir t. t.), derlingumą bei tinkamumą vietos sąlygoms. Sėjamoji kokybė rodo sėklos tinkamumą sėjai (daigumą, švarumą, drėgnumą, stambumą).
Sėklos sėjamoji kokybė (švarumas, sėklos daigumas, drėgnumas ir 1000 sėklų masė) nustatoma sėklų kokybės laboratorijoje. Sėklų švarumas rodo analizuojamų daržovių sėklų pavyzdyje esanti gryni) sėklų masės vidutinį procentą.

Sėklos daigumas – labai svarbus sėklų kokybės rodiklis. Jis priklauso nuo sėklų brandumo, laikymo sąlygų ir jų amžiaus. Pasėjus nedaigias arba mažo daigumo sėklas, nėra ko laukti gausaus derliaus. Todėl nereikia sėti nepatikrinto daigumo sėklos. Daigumas tikrinamas bent du kartus per metus.  Pirmą kartą tikrinama rudenį, ant gal lyginamąjį svori  kartą – 3-4 savaitės prieš sėją, nes laikomos sėklos daigumas gali pasikeisti.

Pasėta didesnio daigumo sėkla daug greičiau ir vienodžiau sudygsta. Iš tokios sėklos daigai būna stipresni, daržovės vešlesnės ir derlius didesnis negu išaugusių iš mažesnio daigumo sėklų. Be to, dėl įvairių nepalankių sąlygų dalis sėklų dirvoje nesudygsta, dalis sudygusių silpnų daigų žūva nepasiekę dirvos paviršiaus, dalį dygstančių daigų sunaikina ligos arba kenkėjai. Lauke sėklos prasčiau dygsta negu laboratorijoje, todėl lauke pasėtų sudygusių sėklų procentinis santykis rodo sudygimo pilnumą. Kuo didesnis sėklų daigumas, tuo didesnis būna ir sudygimo pilnumas. Atskirą daržovių rūšių sėklų sudygimo pilnumas (procentinis santykis nuo laboratorinio daigumo) yra skirtingas, pvz., burokėlių, svogūną ir salotų 39- 41%, ropių, griežčių ir agurkų 55-59%, žirnių ir kopūstų 62-63%, pupelių 92%.

Sėklų sudygimo pilnumas priklauso ir nuo dirvos mechaninių savybių, dirvos plutelės ir kt. Norint nustatyti sėklų daigumą lauko sąlygomis, papildomai daiginama žemesnėje temperatūroje, pasėjus sėklą nustatytu gyliu tokioje žemėje, į kurią numatoma sėti. Be daigumo, dar svarbu žinoti sėklų dygimo energiją. Ji išreiškiama procentais. Sėklų dygimo vienodumas turi didelę įtaką derliui. Kuo didesnė dygimo energija, tuo vienodžiau ir greičiau sudygsta sėklos. Pirmieji daigeliai greičiau auga ir anksčiau dera. Dygimo energija nustatoma skaičiuojant per trumpą laiką sudygusias sėklas (imami tie patys pavyzdžiai, kaip ir tiriant sėklos daigumą). Pavyzdžiui, jeigu daiginamų kopūstų sėklų trečią dieną sudygo 80%, tai sakoma, kad jų dygimo energija sudaro 80%, t. y. labai gera. Jeigu sėklų dygimo energijos procentas mažas, o kitokių sėklų nėra, tai, pasėjus tokias sėklas, reikia pasirūpinti, kad būtų drėgna dirva, ir ardyti plutelę bei naikinti piktžoles prieš augalams dygstant.

Galutinę sėklos verte galima nustatyti iš sėklos švarumo ir daigumo. Ji rodo, kiek procentų sėklų sudygsta iš turimo sėklų kiekio. Ūkinei vertei nustatyti švarumo procentas dauginamas iš daigumo procento ir gautas skaičius dalijamas iš 100. Pavyzdžiui, jei morkų sėklos švarumas 90%, daigumas 73%, tai ūkinė vertė – 65,7% (90 x 73 : 100 = 65,7). Vadinasi, iš 100 kg sėklos sudygs tik 65,7%. Atsižvelgiant į sėklos švarumą, daigumą, ūkinę vertę ir drėgnumą, daržovių sėklos skirstomos į 2 klases.

Sėklos norma nustatoma pagal I klasės sėklos kokybę. Todėl, nustatant sėklos kieki hektarui, reikia atsižvelgti į turimos sėklos ūkinę vertę. Jeigu ji mažesnė neug I klasės, reikia sėklos normą padauginti iš I klasės sėklos ūkinės vertės ir padalyti iš numatytos sėti sėklos ūkinės vertės.

Labai derlingose dirvose nurodytos vidutinės sėklos normos gali būti didesnės.

Kuo stambesnės sėklos, tuo didesnė jų absoliutinė masė. Tai 1000 normalaus drėgnumo sėklų masė gramais.

Nuo sėklos drėgnumo priklauso jos išsilaikymas, todėl reikia jį nuolat stebėti. Įvairių rūšių daržovių sėkloms leidžiamas nevienodas drėgnumas (12-16%). Tai priklauso nuo jų cheminės sudėties. Sėkloje drėgmę sulaiko baltymai ir angliavandeniai (krakmolas). Baltymingos sėklos sulaiko daugiau vandens negu krakmolingos. Didesnis drėgmės procentas baltymingoms sėkloms mažiau kenksmingas negu turinčioms daugiau angliavandenių ir riebalų. Ypač drėgmė kenkia riebalingoms sėkloms. Sėklų drėgnumas nustatomas įvairiais būdais: džiovinant spintose, vakuume, elektriniais metodais ir kt. Dauguma metodų duoda tam tikras paklaidas, kurios priklauso nuo išorės sąlygų, sėklų būklės ir kt. Todėl sėklų drėgnumą reikia tirti labai stropiai.

Sėklos ruošimas sėjai. Kad sėklos kuo vienodžiau ir greičiau dygtų, reikia jas tinkamai paruošti sėjai. Tai sėklos valymas, rūšiavimas, beicavimas, mirkymas, daiginimas, stratifikavimas, šildymas sausu oru ir grūdinimas, keičiant temperatūrą.

Kai kurios daržovių ligos plinta per sėklas. Kad būtų sunaikinti sėklų ligų sukėlėjai, esantys sėklų paviršiuje bei gilesniuose sluoksniuose, reikia jas beicuoti. Beicuojama sausuoju, šlapiuoju ir terminiu (šiluminiu) būdu.

Sėklos mirkymas. Kai kurių daržovių (morkų, svogūnų, petražolių, burokėlių) sėklos ilgai nedygsta, todėl jos dažnai prieš sėją mirkomos vandenyje. Pasėtos išbrinkusios šių daržovių sėklos sudygsta 3-4 dienomis anksčiau negu nemirkytos.

Mirkytas sėklas galima sėti tik į šiltą ir drėgną dirvą. Labai sausoje dirvoje daug jų nesudygsta.

  • Mirkoma šitaip. Sėklos supilamos į negilų indą ir užpilamos vandeniu, kad būtų visai apsemtos. Užpylus per daug vandens, sėkloms trūksta oro, ir jų daigumas sumažėja. Vieną ar du kartus per dieną vanduo pakeičiamas, sėklos pamaišomos. Mirkoma tol, kol jos išbrinksta. Kopūstinių daržovių ir agurkų sėklos mirkomos 1-1,5 paros, svogūnų ir burokėlių – 2-3, morkų, petražolių ir salierų – 3-4 paras. Prieš sėją sėklos apdžiovinamos, kad birtų ir galima būtų sėti sėjamąja ar rankomis. Mirkomos jau išrūšiuotos ir beicuotos sėklos.

Sėklų barbotavimu vadinamas jų mirkymas deguonies prisotintame vandenyje. Tai labai perspektyvus sunkiai dygstančių daržovių sėklų dygimo pagreitinimo būdas. Taip paruoštos lauke pasėtos sėklos optimalaus drėgnumo dirvoje sudygsta 3-8 dienomis anksčiau negu sausos ir 2-3 dienomis anksčiau negu mirkytos vandenyje be deguonies.

Gamybos sąlygomis barbotuojama dideliuose uždaruose induose (statinėse, kibiruose). Leidžiamas į vandenį deguonis turi tolygiai praeiti pro visą vandens sluoksnį. Sėklos visą laiką maišomos. Tolygiai deguonis paskirstomas uždėjus ant deguonies tiekimo vamzdelio galo asbestcementinį filtrą arba tankų sietelį.

Sėklų ruošimo trukmė priklauso nuo vandens temperatūros. 20 C vandenyje morkų, svogūnų, petražolių sėklos veikiamos deguonimi 18-20 h, špinatų – 36-48 h, žemesnės temperatūros vandenyje – ilgiau. Per ilgai barbotuotos sėklos lauke dygsta prasčiau.

Kadangi barbotuotos sėklos dažnai būna išleidusios daigelius, jas būtina tuojau pat sėti į lauką. Negalima jų sėti į labai sausą arba šlapią dirvą.

Neturint deguonies, sėklas galima barbotuoti oru. Efektyvumas truputį mažesnis, tačiau didesnis už sėklų mirkymą vandenyje.

Sėklos daiginimas. Daigintų, kaip ir mirkytų, sėklų daigeliai dirvos paviršiuje pasirodo 4-6 dienomis anksčiau negu nedaigintų. Daiginamos išrūšiuotos ir beicuotos sėklos. Sėklos taip pat vandenyje turi būti visai apsemtos. Kad joms netrūktų oro, vanduo keičiamas 2-3 kartus. Po 12-24 h vanduo nupilamas, sėklos paskleidžiamos 10-15 cm sluoksniu ir uždengiamos drėgnu maišu. Daiginama 15-20°C patalpoje. Sėklos 3-4 kartus per parą maišomos; jei per sausos, apipurškiamos vandeniu. Kai 35-50% sėklų išleidžia sėklos ilgumo daigelius, jos sėjamos rankomis. Daigintų sėklų sėti mašinomis negalima.

Sėklos stratifikavimas. Sėklos, sumaišytos su drėgnu smėliu, kurį laiką laikomos žemoje temperatūroje. Šitaip pagerinamas sėklų dygimas bei augimas, taigi padidinamas derlius. L. Voronovos bandymų duomenimis, stratifikuotos morkų sėklos sudygo 4-12 dienų, o derlius pribrendo 10-15 dienų anksčiau už nestratifikuotą sėklą. Be to, nuimtas 20-40% didesnis derlius.

Stratifikuojant beicuotos sėklos supilamos į maišelį ir įleidžiamos į kibirą ar statinę su vandeniu (vandens temperatūra 15-20°C). Išbrinkusios sėklos sumaišomos su švariu drėgnu smėliu (1 daliai sėklų imamos 2-3 dalys smėlio) ir paskleidžiamos žemose dėžėse 10-15 cm sluoksniu. Dėžių šonai ir viršus turi būti skylėti, kad galėtų įeiti oras. Jos sustatomos šaltoje (1-2°C) patalpoje. Greit dygstančios (kopūstų, agurkų) sėklos tokioje temperatūroje laikomos 3-6, lėtai dygstančios (morkų, svogūnų, petražolių) – 10-15 dienų.

Sėklos šildymas oru. Kai sėkla būna pašildyta, augalai ne tik greičiau subręsta, bet ir gausiau dera.

Dnepropetrovsko mokslinio tyrimo institute nustatyta, kad tinkamiausia temperatūra agurkų sėklai šildyti sausu oru – 50-60°C. Agurkų sėkla šildoma per 2 kartus po 2 h, darant valandos pertrauką. Tokią sėklą pasėjus, buvo pririnkta 206 cnt/ha agurkų, o pasėjus nešildytą, – tik 141 cnt/ha.

Sėklos grūdinimas keičiant temperatūrą. Rekomenduojama išbrinkusią daržovių sėklą užgrūdinti keičiant temperatūrą. Tam tikslui sėkla laikoma 12-18 h patalpoje, kurioje yra 1-5°C šalčio, paskui 5-16 h pernešama į patalpą, kurioje yra 18-22°C šilumos. Pomidorų sėkla grūdinama 20-30, agurkų – 10-20 parų. Iš užgrūdintų sėklų užaugę pomidorų daigai pakenčia žemesnę temperatūrą, vaisiai prinoksta 10-15 dienų anksčiau, be to, gausiau dera.

Sėklos dražavimas. Siekiant dygstančias sėklas aprūpinti maisto medžiagomis bei apsaugoti daigelius nuo nepalankių aplinkos sąlygų, sėklos dražuojamos – apveliamos rišliu organinių ir mineralinių medžiagų mišiniu. Įvairių formų sėklos padaromos apvalios – rutuliukų formos. Smulkios sėklos padidėja. Dražuotas sėklas galima daug vienodžiau pasėti, imti mažesnę jų normą, dėl to nebereikia pasėlio retinti. Sėklas galima dražuoti iš anksto, t. y. 3-6 mėn. prieš sėją.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto duomenimis, kai svogūnų sėklos dražuotos, jų pakanka 4-5 kg/ha. Be to, dražuotomis sėklomis prieš žiemą sėtų svogūnų derlius buvo 34-38% didesnis negu augintų iš nedražuotų sėklų. V. Markovas nurodo, kad, pasėjus dražuotas sėklas, morkų derlius padidėjo 18%, petražolių – 19%, ridikėlių – 15%.

Related Post

  • Article By :

  • Kaip išauginti kuo gausesnį rabarbarų derlių?

    Kad rabarbarai gerai augtų, jiems reikia ilgo, vėsaus pavasario ir geros dirvos. Rabarbarų stiebus galite pjauti, kai jų lapai pradeda […]

  • Dirvožemiai

    Prieš pradedant kultūrinti sklypo dirvožemį, reikia nustatyti jo mechaninę sudėti. Lietuvoje vyrauja velėniniai jauriniai ir durpiniai pelkiniai dirvožemiai. Velėniniai jauriniai dirvožemiai […]

  • Kėnio laistymas vasarą

    Per sausrą parudavo kėnis. Kaip geriausia jį laistyti?   Jei augalas patiria stresą dėl sausros, trąšos nepadės – reikia laistyti. […]

  • Obuolių laikymas žiemą

    Obuolius labai svarbu nuskinti tinkamu laiku, tada jie ilgai laikysis sandėliuose. Obuoliai turi būti sveiki, nesudaužyti, nesužaloti, neapšalę, gerai subrendę, […]