Moliūgai (Cucurbita L.)

Tai vienmetės daržovės, kilusios iš Vidurio ir Pietų Amerikos. Jų yra daug rūšių, daugiausia auginamos trys: didieji (C. maxima D.), muskusiniai (C. moschata D.) ir paprastieji (C. pepo L.). Moliūgai auginami šilto ir vidutinio klimato zonoje. Palyginti su kitais kultūriniais augalais, moliūgų vaisiai išauga didžiausi.

Moliūgų vaisiai dažniausiai vartojami subrendę. Tai vertingas dietinis maisto produktas. Juose yra įvairių maisto medžiagų.

Iš moliūgų vaisių verdamas džemas, cukrinukai, spaudžiamos sultys, jie valgomi virti ir kepti. Iš sėklų spaudžiamas aliejus. Kai kurių veislių vaisiai naudojami kaip pašaras.

Didžiųjų veislių vaisiai stambūs, derlius gausus. Dauguma jų yra vėlyvos ir auginamos pietiniuose kraštuose kaip pašaras.

– Muskusinių moliūgų veislės yra vėlyvos, daugiausia auginamos Vidurinėje Azijoje.

Paprastieji moliūgai atsparūs žemai temperatūrai, jų vaisiai palyginti anksti subręsta. Šių moliūgų skiriamos dvi grupės: žieminiai (maistui vartojami subrendę vaisiai) ir vasariniai – aguročiai, cukinijos, patisonai ir kruknekai, kurių vartojamos vaisių užuomazgos. Lietuvoje lauke auginami abiejų grupių moliūgai, parenkant ankstyvąsias veisles.

 

Moliūgai yra šilumamėgiai augalai, todėl jiems parenkamos nuo vėjų apsaugotos, priesmėlio arba lengvo priemolio, gerai patręštos, geitai įšylančios dirvos. Tinkamiausi priešsėliai – daugiametės žolės, žieminiai javai ir daržovės (išskyrus moliūgines).

Dirva ruošiama kaip agurkams. Sėklos prieš sėją beicuojamos.

Moliūgai sėjami šalnų pavojui praėjus, kai dirva 10 cm gylyje įšyla iki 10-12°C. Augalai išauga dideli, jų šaknys plačiai pasikleidžia, todėl moliūgams reikia didesnio maitinamojo ploto. Jie sėjami 1,4×1,4 arba 1,4×2,1 m atstumu (krūminės formos – tankiau) 5-8 cm gyliu. Sėjama lizdais, beriant po 2-3 sėklas į lizdą. Sėklos norma apie 2 kg/ha. Kai pasirodo pirmas tikrasis lapas, retinama paliekant lizde vieną stipriausią augalą.

Vegetacijos metu, kol įmanoma, purenami tarpueiliai, augalai papildomai tręšiami (iki žydėjimo – azoto, žydint – kalio trąšomis). Moliūgai laistomi mažiau negu agurkai. Per vegetaciją liejami 2-3 kartus.

Derlius imamas prieš šalnas ir surūšiuojamas. Prekiniai standartiniai vaisiai turi būti švieži, prinokę, švarūs, nesuskilę, nesuspausti, būtinai su koteliu.

Related Post

  • Sodo planas pagal mastelį

    Kokiais principais reikia vadovautis formuojant sodo išdėstymą pagal matelį? Kai darote tikslų, pagal mastelį, sodo planą, pradėkite nuo pakraščių ir […]

  • Šilauogių ligos ir kenkėjai

    Svarbiausia apsaugos nuo ligų priemonė įveisiant plantacijas — sveikų sodmenų atrinkimas. Šilauogių sodinukai turi turėti tvirtus, gerai išsivysčiusius ūglius, kurių […]

  • Sėja pagal fenologinius indikatorius

    Fenologija (gr. Phainomena – reiškiniai, logos – mokslas) yra mokslo šaka, tirianti reiškinius. Pagal fenologinį kalendorių sėjami, sodinami augalai. Svarbu, […]

  • Bulvių maras

    Bulvių maras gali sunaikinti visą derlių, taip pat gali supūti ir sandėlyje laikomos bulvės. Kaip ir daugelio bėdų atveju, profilaktika […]