Moliūgai (Cucurbita L.)

Tai vienmetės daržovės, kilusios iš Vidurio ir Pietų Amerikos. Jų yra daug rūšių, daugiausia auginamos trys: didieji (C. maxima D.), muskusiniai (C. moschata D.) ir paprastieji (C. pepo L.). Moliūgai auginami šilto ir vidutinio klimato zonoje. Palyginti su kitais kultūriniais augalais, moliūgų vaisiai išauga didžiausi.

Moliūgų vaisiai dažniausiai vartojami subrendę. Tai vertingas dietinis maisto produktas. Juose yra įvairių maisto medžiagų.

Iš moliūgų vaisių verdamas džemas, cukrinukai, spaudžiamos sultys, jie valgomi virti ir kepti. Iš sėklų spaudžiamas aliejus. Kai kurių veislių vaisiai naudojami kaip pašaras.

Didžiųjų veislių vaisiai stambūs, derlius gausus. Dauguma jų yra vėlyvos ir auginamos pietiniuose kraštuose kaip pašaras.

– Muskusinių moliūgų veislės yra vėlyvos, daugiausia auginamos Vidurinėje Azijoje.

Paprastieji moliūgai atsparūs žemai temperatūrai, jų vaisiai palyginti anksti subręsta. Šių moliūgų skiriamos dvi grupės: žieminiai (maistui vartojami subrendę vaisiai) ir vasariniai – aguročiai, cukinijos, patisonai ir kruknekai, kurių vartojamos vaisių užuomazgos. Lietuvoje lauke auginami abiejų grupių moliūgai, parenkant ankstyvąsias veisles.

 

Moliūgai yra šilumamėgiai augalai, todėl jiems parenkamos nuo vėjų apsaugotos, priesmėlio arba lengvo priemolio, gerai patręštos, geitai įšylančios dirvos. Tinkamiausi priešsėliai – daugiametės žolės, žieminiai javai ir daržovės (išskyrus moliūgines).

Dirva ruošiama kaip agurkams. Sėklos prieš sėją beicuojamos.

Moliūgai sėjami šalnų pavojui praėjus, kai dirva 10 cm gylyje įšyla iki 10-12°C. Augalai išauga dideli, jų šaknys plačiai pasikleidžia, todėl moliūgams reikia didesnio maitinamojo ploto. Jie sėjami 1,4×1,4 arba 1,4×2,1 m atstumu (krūminės formos – tankiau) 5-8 cm gyliu. Sėjama lizdais, beriant po 2-3 sėklas į lizdą. Sėklos norma apie 2 kg/ha. Kai pasirodo pirmas tikrasis lapas, retinama paliekant lizde vieną stipriausią augalą.

Vegetacijos metu, kol įmanoma, purenami tarpueiliai, augalai papildomai tręšiami (iki žydėjimo – azoto, žydint – kalio trąšomis). Moliūgai laistomi mažiau negu agurkai. Per vegetaciją liejami 2-3 kartus.

Derlius imamas prieš šalnas ir surūšiuojamas. Prekiniai standartiniai vaisiai turi būti švieži, prinokę, švarūs, nesuskilę, nesuspausti, būtinai su koteliu.

Related Post

  • Ar šalia graikinio riešutmedžio galima auginti vaismedžius?

    Graikinių riešutmedžių lapuose yra cheminė medžiaga, stabdanti kitų augalų augimą. Jų lapų nenaudokite mulčiui, nes kai kurie augalai gali būti […]

  • Serbentų maistinė ir ūkinė reikšmė

    Juodieji serbentai – vieni vertingiausių uoginių augalų, turintys dietinių,maistinių bei profilaktinių gydomųjų savybių. Juose yra ypač daug askorbo rūgšties (vitamino […]

  • LYSVĖS: nuo A iki Z

    Įprastai darže viskas sėjama eilėmis. Taip dažniausiai sodinamos bulvės, pomidorai, kukurūzai, saulėgrąžos, kopūstai, moliūgai. Ir tik „mažos“ kultūros, kurioms reikia […]

  • Aguročiai (Cucurbita pepo L. var. giraumontia D.)

    Tai paprastųjų moliūgų (C. pepo L.) atmaina. Augalai dažniausiai krūminės formos, vaisiai pailgi, šviesiai žalios arba baltos spalvos. Jaunos vaisių […]