Griežčiai kilę iš Viduržemio jūros pakrantės, dvimetė bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos daržovė. Maistui vartojami šakniavaisiai; valgomi žali ir virti. Juose nemaža mineralinių medžiagų, vitamino C ir kt. .
Valgiui vartojami geltonšakniai, pašarui – baltašakniai griežčiai. Baltašakniuose daugiau sausos medžiagos, jie geriau laikosi žiemą, bet neskanūs.
Rajonuota vidutinio ankstyvumo veislė ‘Krasnoselskaja’ (maistui tinka vartoti po 65-75 dienų). Šakniavaisiai rutuliški, plokšti, minkštimas geltonas. Lietuvoje labai gerai dera.
Griežčiai gerai dera pakankamai drėgnose priemolio ir priesmėlio dirvose. Šviežiu mėšlu jie netręšiami, nes apninka kenkėjai. Mineralinėmis trąšomis tręšiama atsižvelgiant į dirvoje esantį maisto medžiagų kiekį: 80-100 kg N, 90-120 kg P,05, 160-200 kg K,0 hektarui. – Griežčiai gerai auga po visų daržovių, išskyrus kopūstines, nes jas puola tie patys kenkėjai ir ligos.
Dirva dirbama ir ruošiama sėjai panašiai kaip burokėliams. 1 g yra apie 300-400 griežčių sėklų. Hektarui apsėti reikia 2-3 kg/ha sėklos. Sudygsta per 3-4 dienas.
Griežčiai sodinami daigais ir sėjami sėklomis. Sodinant daigais, gaunamas didesnis derlius, šakniavaisiai esti geresnės kokybės. Daigai sodinami alyvai pražydus (V.17-29). Sodinama eilėmis (60 cm tarpueiliais) ir juostomis (po dvi eiles 40 cm viena nuo kitos); tarp daigų paliekami 30-25 cm atstumai. Daigai nejautrūs šalnoms: sudygę pakenčia -2 – -3°C, o kiek paaugę – net -5°C temperatūrą.
Supuolusi dirva purenama, naikinamos piktžolės. Griežčiai papildomai tręšiami (1-2 kartus) kaip burokėliai, apkaupiami. Derlius imamas prieš pastovius šalčius. Žiemą griežčiai laikomi kaupuose arba rūsiuose.
[the_ad id=”3027″]
