Matomieji spinduliai teikia šviesą bei šilumą ir dalyvauja fotosintezėje.
Infraraudonieji spinduliai – nematomi; jie šildo žemės paviršių ir sudaro sąlygas augalams augti ir vystytis.
Ultravioletiniai spinduliai, kurių daugiausia būna vasarą, yra biologiškai aktyvūs, naikina įvairius mikrobus. Todėl šiais spinduliais dezinfekuojamos patalpos, pasterizuojami maisto produktai. Žmogaus organizme nuo jų padaugėja vitamino D ir įdega oda. Paprastas stiklas šių spindulių nepraleidžia, tačiau gerai juos praleidžia polietileninė plėvelė.
Šviesa – būtina augalui augti. Šviesoje chlorofilo turinčiuose augalo audiniuose iš neorganinių junginių sintetinamos sudėtingos organinės medžiagos: angliavandeniai, riebalai, baltymai. Stokodamas šviesos, augalas negali absorbuoti iš atmosferos anglies dioksido, vadinasi, sutrinka asimiliacija. Augalas iš lėto netenka natūralaus žalumo, susilpnėja, o jo derlius būna mažas.
Šiltadaržių daržininkystėje šviesos dažnai per mažai žiemą ir anksti pavasarį. Kai trūksta šviesos, bet pakanka šilumos, inspektuose daigai, ypač kopūstų ir pomidorų, labai ištįsta, išblykšta. Lauko daržininkystėje imamasi įvairiausių priemonių Saulės šviesai išnaudoti: parenkamas tinkamas sėjos ar sodinimo tankis, daigai laiku retinami, naikinamos piktžolės.
Mūsų klimato sąlygomis per daug šviesos beveik niekada nebūna. Tačiau vasarą kai kurias daržoves kartais reikia pridengti nuo tiesioginių saulės spinduliu. Pavyzdžiui, pridengta žiedinių kopūstų galvutė išlieka balta ir kieta, neišreteja. Daržovių augimui ir vystymuisi labai didelę įtaką turi dienos ilgumas .
Augalai, kilę iš vidutinės platumos (kopūstinės, šakniavaisinės, lapinės daržovės), šiauriniuose rajonuose, kur vasarą dienos ilgumas iki 17 h (kaip mūsų Respublikoje), greičiau pradeda žydėti ir derėti. Jie vadinami ilgadieniais augalais. Tyrimai parodė, kad ilgadienių daržovių dieną sutrumpinus iki 10-12 h, jie ima silpniau asimiliuoti, lėčiau vystosi, vėliau žydi ar net visiškai nežydi. Dvimetės daržovės (kopūstai, morkos, cikorijos ir kt.), sutrumpinus dieną, pirmaisiais metais vėliau formuoja gūžę ar šaknis, o antraisiais – vėliau žydi ar net visiškai nežydi. Pavyzdžiui, ridikėliai, nesutrumpinus dienos, pražydo 50-ą dieną po sėjos, esant 12 h dienai, pražydo po 100 dienų, o dieną sutrumpinus iki 10 h, nepražydo iki užšąlant.
Špinatai trumpomis dienomis išleidžia daugiau kaip 200 lapų, ilgomis – tik 8-12. Daržovės, kilusios iš tropinių rajonų (daugelis pupelių veislių, agurkai, pomidorai), skiriamos prie trumpadienių augalų. Buvo manyta, kad pas mus šie augalai vėlai subręsta ne dėl šilumos stokos, bet dėl ilgos dienos, kuri neatitinka tropinių augalų prigimties. Todėl trumpadienių augalų vystymuisi pagreitinti (kad jie žydėtų ir greičiau derėtų) reikia dirbtinai sutrumpinti dieną (uždengti augalus neperšviečiama medžiaga). Sutrumpinus dieną iki 12 h, šie augalai greičiau žydi ir geriau dera. Žemės ūkio akademijoje atlikti bandymai parodė, kad pupelės, kai diena trunka 12 h, pradėjo žydėti 9 dienomis anksčiau ir tris kartus gausiau užderėjo negu augusios 16 h dienos sąlygomis. sutrumpinus dieną iki 10 h, tos pat veislės pupelių derlius buvo mažesnis, nes augalai, kai diena per daug trumpa, nespėjo sukaupti reikiamo asimiliatų kiekio.
Daržovės taip pat labai jautrios apšviestumui. Žiemą, kai šiltnamyje esti aukšta temperatūra ir mažas apšviestumas (1000-1500 liuksų), augalai ištįsta ir nedera, nes pagamina tiek asimiliatų, kiek jų eikvoja kvėpavimui. Taip būna ir vasarą lauke, kai augalai užleisti piktžolėmis ir jiems trūksta šviesos. Teigiama, kad žirniams reikalingas minimalus apšviestumas 1100 liuksų, pupelėms ir agurkams – 2400, pomidorams ir ridikėliams – 4000 liuksų. Šis apšviestumas 20-30 kartų stipresnis už stalinės lempos apšviestumą (70-100 liuksu). Optimalus apšviestumas pomidorams, pipirams, baklažanams yra 30 tūkst. liuksų, agurkams, kopūstinėms ir kitoms ne tokioms šviesamėgėms daržovėms – 20 tūkst. liuksų. Tuo laikotarpiu, kai daržovėms augti ir vystytis nepakanka saulės šviesos ir šilumos, jos auginamos šildomuose šiltadaržiuose.
Augintojams svarbu žinoti, kiek reikia sunaudoti energijos produkcijos vienetui pagaminti įvairiu metų laiku. Pravartu susipažintisu prof dr. F. Giolerio (F. Gohler) (Grosbereno sodininkystės institutas, Vokietija) duomenimis (lentelė).
Planuojant šilta daržiuose auginamų daržovių sortimentą, reikia atsižvelgti į vietos sąlygas ir energijos išteklius.
Iš lentelės duomenų matyti, kad tos pačios daržovės sunaudoja skirtingą energijos kiekį, vienetui pagaminti. Salotinės cikorijos mažiausiai eikvoja energijos. Mat jos saulės energiją pro lapus sukaupia vasarą, o žiemą tamsoje atželdintos gūželės vartojamos maistui. Todėl, taupydami elektros energiją, turime pirmiausia įtraukti ją kaip vertingą daržovę į žiemą auginamų daržovių asortimentą.
[the_ad id=”2062″]
