Česnakai (Allium sativum L.).

Spėjama, kad česnakai kilę iš Vidurinės Azijos. Auginami nuo seniausių laikų (Babilonijoje, Egipte, Romoje). Paplitę visuose žemynuose. Tai daržoviniai, prieskoniniai, vaistiniai augalai. Dažniausiai jie vartojami įvairiems valgiams bei konservams paskaninti. Česnakai ypač vertinami dėl juose esančių vitaminų, eterinių aliejų, mineralinių medžiagų. Juose itin gausu fitoncidų.

Kultūrinis česnakas – vegetatyviškai dauginamas, aštraus skonio ir kvapo svogūninis augalas.

Skirtingai negu kiti svogūniniai augalai, česnakai suformuoja sudėtingą svogūną, susidedantį iš atskirų dalelių (nuo 4 iki 30 ir daugiau), kurios vadinamos skiltelėmis (dantukais). Taigi subrendusį česnako svogūną sudaro grupė savarankiškų, esančių ramybės būklėje organizmų-skiltelių, kurios prisegtos prie dugnelio ir aptrauktos lukštu.

Česnakų yra du porūšiai: paprastieji, arba vasariniai (neišleidžiantys žiedstiebio), ir išleidžiantys žiedstiebį arba žieminiai . Pastarieji trumpiau laikosi už vasarinius, bet gerokai derlingesni, išauga stambesni svogūnai. Paprastieji česnakai vegetacijos metu neužaugina žiedstiebio, tik suformuoja daugiaskiltį svogūną. Žiedstiebiniai žieminiai česnakai išleidžia 1-1,5 m ilgio žiedstiebį, ant kurio suformuoja 3-10 mm skersmens nuo 4 iki 30 orinių svogūnėlių, o žemėje išaugina daugiaskiltį svogūną. Abiejų porūšių česnakų yra žieminių ir vasarinių.

Mūsų Respublikoje paprastai auginami vietinių populiacijų česnakai, kurie žiedstiebių nesuformuoja.

Paprastieji bestiebiai česnakai dauginami skiltelėmis, iš kurių kasmet susiformuoja daugiaskiltis svogūnas. Jie sodinami pavasarį. Suformuojantieji žiedstiebius česnakai dauginami skiltelėmis ir oriniais svogūnėliais.

Česnakams tinka tokios pat dirvos kaip ir svogūnams. Skiltelės sodinamos į dirvą vėlai rudenį arba anksti pavasarį, ievai sužaliavus (balandžio antroje pusėje). Rudenį česnakai sodinami parinkus tokį laiką, kad skiltelės spėtų išleisti šaknelę, bet nepasirodytų laiškai (spalio pradžioje). Jie mulčiuojami perpuvusio mėšlo, durpių arba šiaudinio mėšlo 6-8 cm sluoksniu. Rudenį skiltelės sodinamos 5-8 cm, pavasarį – 3-5 cm gyliu. Rudenį pasodinti česnakai gausiau dera, tačiau pavasarį sodinti žiemą geriau laikosi.

Česnakai sodinami juostomis po 4-5 eiles. Atstumas tarp juostų – 50-60 cm, tarp eilių – 20 cm ir eilėse tarp augalų – 6-8 cm. Sodinami svogūnų sodinamąja SLN-8A (stambesnėmis skiltelėmis – daugiau kaip 0,3 g) arba sėjamąja SON2,8A (smulkiomis skiltelėmis).

Agrotechnika panaši kaip ir svogūnų. Auginimo metu naikinamos piktžolės, purenama dirva.

Česnakų derlius imamas, kai laiškai ir stiebas pradeda vysti, tačiau nereikia laukti, kol jie visai nudžius, nes tada česnakų viršutinis lukštas sutrūksta, ir skiltelės atsidalija, o atsidalijusios blogai laikosi.

Jei oras sausas, nuimti česnakai džiovinami lauke, lietingu metu – gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvę laiškai nupjaunami, paliekant 3-5 cm virš galvutės. Česnakai laikomi -1- -3°C temperatūroje. Vidutinis derlius 50-80 cnt iš hektaro.

Related Post

  • Article By :

  • SPYGLIUOČIŲ GENĖJIMAS

    Spygliuočių medžių pagrindinis stiebas bei šakos auga iš viršūninių pumpurų, todėl jų kamienas paprastai būna tiesus, aiškiai matomas per visą […]

  • Senovinių veislių sėklų privalumai

    Kokie yra senovinių veislių sėklų privalumai?   Senovinių veislių sėklos yra patikrintos laiko, jos apdulkinamos kryžminiu būdu (vėjo, vabzdžių, paukščių). […]

  • Cheminė pelenų sudėtis

    Mūsų protėviai net prieš 5 000 metų pelenais tręšė savo dirvas visai nesuvokdami, kad tai trąša. Plėsdami savo dirvas, jie […]

  • Piktžolės: Kokios dažniausiai būna Lietuvoje?

    Tai laukiniai augalai, kurie auga ten, kur nereikia, stelbia kultūrinius augalus, atima iš jų vandenį, orą, maisto medžiagas, sudaro pavėsį. […]