Ropinių kopūstų kilmė neaiški. Italijoje jie minimi jau IV a. Europoje ropiniai kopūstai plačiai auginami. Lietuvoje jų auginama nedaug.
Ropinių kopūstų (kaliaropių) stiebas rutuliškas. Jis irgi tinka maistui žalias, keptas, virtas, troškintas. Stiebagumbiuose daug vitamino C, mineralinių medžiagų (žr. 1.1 lentelę), bet lapuose kai kurių vitaminų ir mineralinių medžiagų yra daugiau negu stiebagumbiuose. Todėl maistui vartotini ir lapai. Ankstyvųjų veislių stiebagumbiai užauga per 30-50 dienų nuo daigų pasodinimo.
Ropiniams kopūstams tinka priesmėlio bei lengvo priemolio, humusingos dirvos. Jiems reikia drėgmės, todėl geriau juos auginti laistomose dirvose. Priešsėliu tinka mėšlu tręštos daržovės, išskyrus bastutinių šeimos daržoves. Tręšiama tik mineralinėmis trąšomis: 100-150 kg/ha N, 120-140 kg/ha P, O, 140200 kg/ha K,0.
Ropinius, kaip ir žiedinius, kopūstus į dirvą galima sodinti keletą kartų, todėl daigų auginimo būdas priklauso nuo sėjos laiko. Ankstyvajam derliui ropiniai kopūstai sėjami kovo viduryje šiltnamyje (daigai auginami kaip ankstyvųjų gūžinių kopūstų), rudens derliui – birželio pradžioje į lysves arba tiesiai į dirvą (po ankstyvųjų bulvių, žirnių, morkų).
Daigai sodinami 50-60 cm atstumu taro eilių ir 20-30 cm – eilėje tarp augalų ne per giliai – iki pirmųjų tikrųjų lapų lapkočių pagrindo. Per giliai pasodinus, nesiformuoja stiebagumbiai arba jie auga deformuoti.
Ropinių kopūstų priežiūra tokia pat, kaip ir kitų kopūstinių daržovių, tik jie nekaupiami.
Derlius imamas, kai ankstyvųjų veislių stiebagumbiai būna 6-8 cm, vėlyvųjų veislių – 8-10 cm skersmens. Lapai ir kotas nupjaunami iki stiebagumbio paviršiaus. Laikyti skirti ropiniai kopūstai pjaunami su kotu. Realizuojamieji stiebagumbiai turi būti švarūs, neapvytę, sveiki.
Per žiemą ropiniai kopūstai laikomi sandėliuose, rūsiuose sudėti į dėžes ir apkasti smėliu arba kaupe susluoksniuoti su smėliu. Tinkamiausia temperatūra jiems laikyti 0 – -1°C, santykinis drėgnumas kaupe – 85-95%.
[the_ad id=”3027″]
