Vienos iš greičiausiai augalų įsisavinamų ir paruošiamų trąšų yra fermentiniai tirpalai. Jie ruošiami nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Fermentiniai tirpalai būna: 1. mišrūs (įvairios žolės); 2. su mėšlais; 3. tik iš vienos rūšies žolės. Fermentinius tirpalus reikia pradėti ruošti nuo ankstyvo pavasario, kai pradeda augti piktžolės. Ruošti galima tik medinėse statinėse, senoje emaliuotoje vonioje, plastmasiniuose kubiluose, kuriuose buvo laikomi maisto produktai. Talpas reikia pastatyti saulėtoje užuovėjoje, toliau nuo gyvenamųjų pastatų. Į talpą dedamos įvairios piktžolės, netgi subrandinusios sėklas. Fermentuojamame tirpale jos supūva. Piktžolės iš kultūrinių augalų „pavagia“ daug maisto medžiagų, tad dabar turi viską sugrąžinti.
Žolių tirpalas. Ant sudėtų žolių užpilti saulėje pašildyto vandens, talpą uždengti ir aprišti plėvele. Po 8-10 dienų šį žolių tirpalą galima naudoti.
Mišrus tirpalas. Į talpą sudėti 1/3 žolių (tinka ir nušienautos pievelės žolė), 1 kg duonos atliekų ar plutelių, 0,5 kg grūstų kiaušinių lukštų, 0,5 kg česnakų ir svogūnų lukštų, 1 kg džiovintų vištų, arklių ar galvijų mėšlų. Pripilti nepilną talpą šilto vandens (rūgstant tūris padidėja), uždengti ir rauginti dienų, kasdien vis pamaišant. Rūgstant sklinda labai bjaurus kvapas. Tereikia įpilti kelis lašus valerijonų šaknų ekstrakto ir kvapas pranyks. Kai tirpalas baigs putoti ir iš augalų liks tik baltos gyslos, kurias reikia sudėti į kompostą, tirpalą atskiesti vandeniu santykiu 1:2 ir kas 10 dienų laistyti augalus, tik neužpilti ant lapų. Iš 200 1 statinės gaunama 110 lištraukos.
Dilgėlių tirpalas. Dilgėles rinkti prieš žydėjimą ar žydinčias, susmulkinti, užpilti vandeniu ir rauginti. Kvapas primins, kada reikia įpilti valerijono šaknų ekstrakto. Dažnai maišyti. Atskiesti santykiu 1:10 ir tada lieti ant augalų šaknų. Sis tirpalas labai efektingas tręšiant agurkus, salierus, kopūstines daržoves, pomidorus. Taip pat galima paruošti ir kiaulpienių tirpalą.
Žalių asiūklių tirpalas. Asiūklius (16 g) susmulkinti, pripilti 10 l vandens. Po fermentacijos atskiesti santykiu 1:5, laistyti augalus ar purkšti nuo kenkėjų, grybinių ligų, rūdžių.
Sausų asiūklių tirpalas. 150 g sausos asiūklių žolės užpilti 10 l vandens, po fermentacijos atskiesti santykiu 1:5, tręšti, purkšti augalus. Sumaišius su moliu iki standokos tyrės galima mirkyti kopūstų daigų šaknis, kad nesirgtų šaknų gumbu.
Šveicariškas fermentinis tirpalas. Šveicarijos ekologiškuose ūkiuose ši veiksminga ištrauka plačiai naudojama. Jai reikia: 1 kg dilgėlių, 0,5 kg taukių žolės, po 100 g pipirnių, levandų, gelsvių, kraujažolių, po 200 g melisų ir ramunėlių, po 50 g šalavijų, juozažolių, po 25 g čiobrelių, ožiažolių, metėlių, 10 g mairūno, 2 arbatinius šaukštelius valerijonų, 5 lašus asiūklių nuoviro. Tai šveicarės Josefine Hofes universalus fermentinis tirpalas.
Vaistažolių ir piktžolių tirpalas (pagal M. Thun). Kraujažolės, levandos, melisos, ramunėlių, metėlių (turi daug kalio), žliūgės, usnių, kiaulpienės (turi daug azoto), taukės. Skiesti santykiu 1:40.
