Jie kilę iš Kipro salos. XVI a. pabaigoje buvo pradėti auginti, o dabar plačiai auginami Vakarų Europoje. Mūsų Respublikoje dar per mažai auginama daržovė.
Maistui vartojama balta galvutė (žiedynas). Ji susiformuoja stiebo viršūniniam augimo taškui perėjus iš vegetatyvinės būklės į generatyvinę. Šioje būklėje vyksta intensyvi augimo taško diferenciacija (šakojimasis) ir susiformuoja daug eiliuotų šakelių, kurios, augdamos į ilgi ir plotį, sudaro standžią galvutę.
Lapai lancetiški iki plačiai ovališkų. Jų skrotelę sudaro 15-20 stambių ir daug mažų neišsivysčiusių lapų, esančių prie galvutės bei jos viduje. Lapai lygūs arba truputį raukšlėti, jų pakraščiai lygūs arba iškiliai banguoti, pilkai žali, vaškinis apnašas nelygu veislė plonas arba vidutinio storio. Pagal lapų skrotelę žiediniai kopūstai skirstomi į žemus (skrotelė 60 cm aukščio), vidutinio aukščio (60-70 cm) ir aukštus (daugiau kaip 70 cm).
Šaknų sistema liemeninė su daugeliu smulkių šaknelių, bet silpnesnė negu gūžinių kopūstų.Žiediniai kopūstai labai vertinga dietinė skani daržovė. Jų galvutėse yra baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, nemažai mineralinių medžiagų. Žiediniai kopūstai maistui vartojami žali, virti, kepti, troškinti, konservuoti, šaldyti, marinuoti.
Ankstyvųjų veislių galvutės užauga per 80-100 dienų (po sudygimo), sėklos subręsta per 170-210 dienų, vėlyvųjų veislių atitinkamai per 140-160 ir 270-300 dienų.
Daug gerų veislių ir hibridų yra sukurta Olandijoje. Jie gerai auga ir duoda gerą derlių Lietuvos sąlygomis.
Šiauriau auginamos žiedinių kopūstų veislės yra ilgadieniai augalai. Tyrimais nustatyta, kad daigai, auginti ilgesnės dienos sąlygomis, anksčiau suformuoja galvutes.
Žiediniai kopūstai priklauso šalčiui ištvermingų daržovių grupei. Tačiau ištvermingumas keičiasi priklausomai nuo augalų būklės ir išorės sąlygų. Prie lauko sąlygų pripratinti, gerai išsivystę daigai ištveria -4 – -5°C temperatūrą. Tačiau dėl ilgesnio atšalimo sutrinka augimas, lapai įgyja violetinį atspalvį. Ankstyvųjų veislių galvutėms -2°C šalnos pakenkia, o vėlyvųjų veislių galvutės gali ištverti trumpalaikį atšalimą iki -3°C. Pradėjusių formuotis galvučių augimo trukmė taip pat priklauso nuo oro temperatūros. 21°C temperatūroje galvutės iki techninės brandos užauga per 10-12 dienų, 14-15°C – per 21-23 dienas, o rudenį 3-4°C temperatūroje – per 40-46 dienas. Labai svarbu palaikyti tinkamą oro temperatūrą daigams augant, kad jie išaugtų stiprūs, vešlūs, o ne gležni ir išbėgę.
Žiediniams kopūstams reikia daug drėgmės. Minimali leistinoji dirvos drėgmės riba – 70-80% ribinio lauko drėgmės imlumo, santykinis oro drėgnumas 80-95%.
Žiediniams kopūstams reikia maisto medžiagų visą vegetacijos periodą. Todėl žiediniai kopūstai gausiai tręšiami organinėmis ir mineralinėmis trąšomis.
Dirvos dirbimas ir tręšimas.
Ankstyviesiems žiediniams kopūstams tinka humusingos priesmėlio dirvos, vėlyviesiems bei rudens derliui auginamoms – vidutinio sunkumo arba lengvi geros struktūros priemoliai. Dirvos pH turi būti ne mažesnis kaip 6,5.
Žiediniai kopūstai gerai auga tik gerai įtręštoje ir įdirbtoje dirvoje. Nederlingose ir sausose dirvose galvutės išauga smulkios. Todėl žiediniai kopūstai auginami laistomose dirvose.
Žiediniai kopūstai sodinami pirmaisiais arba antraisiais metais po patręštų organinėmis trąšomis augalų arba po daugiamečių žolių. Geriausi jiems priešsėliai – agurkai, ankštinės ir šakniavaisinės daržovės, netinka kopūstai, ypač vėlyvieji, kurie per savo ilgą augimo laikotarpį paima iš dirvos daug maisto medžiagų, ir visi bastutinių šeimos augalai, nes juos puola tie patys kenkėjai ir ligos.
Dirva dirbama panašiai kaip ankstyviesiems gūžiniams baltiesiems kopūstams.
Žiediniams kopūstams mėšlas vežamas iš rudens, krečiant 60-80 t/ha. Jeigu mėšlo iš rudens neišvežama, pavasarį tręšiama kompostu (50-60 t/ha).
Mineralinių trąšų beriama 150-200 kg N, 120-170 kg P,0, ir 170-250 kg/ha K,0. Patariama patręšti borodatoliu arba magnio boratu (50-70 kg/ha). Gerai žiediniai kopūstai uždera, kai jiems dirva patręšiama organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Azoto trąšos išberiamos pavasarį per 2-3 kartus. Fosforo ir kalio trąšomis tręšiama rudenį prieš gilųjį arimą. Jei dirvoje yra varpinių piktžolių, rudenį purškiama herbicidu NTA 30 kg/ha veikliosios medžiagos.
Rūgščios dirvos kalkinamos priešsėliui.
Daigų auginimas.
Pavasariniam sodinimui žiedinių kopūstų daigai auginami polietileniniuose šiltnamiuose (inspektuose) puodeliuose panašiai kaip ir ankstyvųjų gūžinių kopūstų. Tiktai jie sodinami mažesni, t. y. su 3-4 tikraisiais lapeliais, nes didesni blogai prigyja ir menkiau dera. Į hektarą sodinama maždaug 50-55 tūkst. daigų. Tam reikia 0,3-0,4 kg sėklos, 22,5 m šiltnamio ploto jiems pasėti, išpikuotiems daigams – 230 m’ polietileninio šiltnamio ploto.
Kad per visą vegetaciją būtų žiedinių kopūstų, jie sėjami kas 10-15 dienų. Daigai auginami kaip atitinkamos sėjos gūžinių kopūstų. Rudens derliui sėjama gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Vasariniam ir rudeniniam derliui žiedinių kopūstų daigai auginami lauke: daigyne, lysvėse. Juos nuolat reikia palaistyti ir laiku naikinti sprages bei kopūstines muses.
Sodinimas.
Daigai sodinami panašiai kaip gūžinių kopūstų. Pavasariniam derliui jie sodinami ievai sužaliavus (balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje), rudeniniam derliui – raugei pražydus (birželio pabaigoje – liepos pirmojoje pusėje). Žiedinių kopūstų daigai sodinami lygioje vietoje, eilė nuo eilės per
60-70 cm ir daigas nuo daigo per 30-35 cm. Daigai sodinami daigasode (daigai be puodelių). Puodeliuose išauginti daigai sodinami pritaikyta daigasode arba rankomis.
Priežiūra.
Žiediniai kopūstai prižiūrimi panašiai kaip gūžiniai, tačiau yra lepesni, todėl reikia stropiau prižiūrėti. Jie gerai auga ir dera, kai pakankamai drėgna dirva ir oras, todėl juos reikia lieti. Liejimo terminai nustatomi vandens balanso skaičiavimo metodu. Vegetacijos pradžioje liejama mažesnėmis vandens normomis (150-200 m/ha), vėliau – didesnėmis (300-400 m/ha).
Ypač svarbu žiedinius kopūstus papildomai patręšti augimo pradžioje, kad augalai pakankamai sustiprėtų ir nepradėtų per anksti formuoti mažų galvučių. Tręšiama 1-2 kartus mineralinėmis azoto (60-70 kg/ha) trąšomis.
Pradėjus augti didesnei galvutei, žiedinio kopūsto lapai prasiskleidžia. Nuo saulės šviesos galvutės spalva pasikeičia, pasidaro gelsva arba žaliai violetinė, ir galvutė greitai perauga. Tokių galvučių vertė sumažėja. Todėl, pradėjus augti galvutėms, kad jos neprarastų prekinės vertės ir baltos spalvos, reikia kasdien arba kas antrą dieną apžiūrėti plotą ir pasirodžiusias galvutes pridengti truputį palaužtais viršutiniais lapais.
Derliaus nuėmimas.
Žiedinių kopūstų derlius imamas atrankiniu būdu, išpjaunant susiformavusias galvutes. Derlių imant dideliame plote, jos kraunamos ant transpoterio. Žiediniai kopūstai rudenį ištisai nuimami prieš šalnas, nes jų galvutės -2°C temperatūroje apšąla, o atsileidusios greitai genda. Pakankamo dydžio galvutės pjaunamos peiliu, paliekant keletą lapų, kurie pakuojant ir pervežant saugo jas nuo sužalojimo. Realizuoti atrenkamos sveikos, Švarios, kompaktiškos, neperaugusios, ne mažesnės kaip 8 cm skersmens galvutės. Jas gaubiantys lapai turi būti nupjauti 2-3 cm virš galvutės.
Baigiamasis auginimas.
Tam tikslui skiriami tie žiediniai kopūstai, kurių galvutės iki rudens šalnų nespėja užaugti iki normalaus dydžio. 3-5 cm skersmens galvutės išraunamos su šaknimis ir sodinamos į inspektus, šiltnamius arba į visai tamsias patalpas baigiamajam auginimui. Pašalę (žemesnėje kaip – 5°C temperatūroje) žiediniai kopūstai baigiamajam auginimui nebetinka.
Didesnis derlius nuimamas, kai baigiama brandinti šiam tikslui vėlai auginami žiediniai kopūstai. Jie sėjami birželio viduryje daigyne. Po 30-35 dienų daigai sodinami į lauką. Spalio mėnesį žiediniai kopūstai iškasami stengiantis kuo mažiau pažeisti jų lapus ir šaknis. Iškasti augalai rūšiuojami pagal galvučių didumą. Gausiausiai uždera tie augalai, kurių galvutės kasimo metu būna 45 cm skersmens. Iš mažesnių galvučių gaunamas mažesnis derlius. Iškastų žiedinių kopūstų šaknys apkasamos polietileniniuose šiltnamiuose, kurie pagal reikalą šildomi, arba inspektų dėžėse, iš kurių išimtos žemės ir perpuvęs mėšlas. Augalai statomi vienas prie kito eilėmis, ir jų šaknys iki pirmųjų lapų užpilamos žemėmis. Į 1 mo apkasama 30-50 augalų. Dėžės uždengiamos langais. Kai oro temperatūra nukrinta iki -3 – -4°C temperatūros, langai uždengiami pynėmis arba lentomis. Atšalus orui, dėžės apdedamos šiaudingu mėšlu arba durpėmis (20-25 cm storio sluoksniu). Žiedinių kopūstų šaknis galima apkasti smėliu tamsioje patalpoje.
Žiedinių kopūstų baigiamojo auginimo metu turi būti 2-8°C šilumos. Galvutės iki normalaus didumo (13-15 cm skersmens) užauga per 2-3 mėnesius. Aukštesnėje temperatūroje jos užauga greičiau, bet esti retesnės.
