Kad medžiai ir krūmai išlaikytų gražią, jiems būdingą formą, gausiai žydėtų ir vešliai lapotų, daugelį metų būtų gyvybingi ir puošnūs, mažiau sirgtų, labai svarbu teisingai genėti. Gyvatvorėms skirti augalai turi būti tankūs, todėl lapuočių sodinukų ūgliai iškart nukarpomi iki sveiko, gerai išsivysčiusio pumpuro arijų poros, paliekant apie 1/3 ūglio ilgio. Kitais metais išaugę nauji ūgliai trumpinami pusiau. Nors po to būsimoji gyvatvorė sutankėję, Vešliai augantys augalai atrodys kur kas geriau už nenukirptus, išstypusius, retus to paties amžiaus krūmus. Toks karpymas nereikalingas.
Genima tik labai aštriais ir švariais įrankiais, kad per žaizdas augalai neužsikrėstų įvairiomis grybinėmis, bakterinėmis ar virusinėmis ligomis. Genėti pradedama nuo augalo apatinės dalies. Genint dekoratyvinius medžius ir krūmus su ilgais tarpubambliais, statmenas arba kiek įstrižas pjūvis daromas keli milimetrai virš išorėn nukreipto pumpuro. Šalinama visa šaka nupjaunama lygiagrečiai kamienui beveik prie pagrindo, paliekant apie 0,5 cm (3 pav.). Paprastai rekomenduojama pjūvio vietą (ypač pašalinus storas šakas) užtepti specialiu sodo tepalu ar dažais, bet kai kurie sodininkai mano, kad tai nereikalinga – augalas ir pats greitai užsigydo žaizdas. Neabejotina, kad lygus, švarus pjūvis svarbiau už žaizdos tepimą.
Kebliausias klausimas — kada ir kiek genėti. Įvairiems augalams ši procedūra atliekama skirtingu laiku, o kai kuriems ji iš viso nebūtina. Šiuo atžvilgiu dekoratyvinius medžius ir krūmus sąlyginai galima suskirstyti į kelias grupes.
- Pavasarį (balandžio — gegužės mėnesį) žydintys vasaržaliai krūmai. Žiediniai pumpurai, iš kurių kitą pavasarį išsiskleis žiedai, susiformuoja vasarą arba rudenį ant tais metais išaugusių arba senesnių šakų. Ūgliai auga iš krūmo pamatinės dalies ir pernykščių šakelių pagrindo ar vidurio. Šiai grupei priklauso forsitijos, alyvos, sausmedžiai, ankstyvosios veigelės, dekoratyviniai serbentai, raugerškiai, japoninė kerija, dauguma baltai žydinčių lanksvų, migdolai. Genimi iškart po žydėjimo, pašalinant arba pusiau sutrumpinant per ilgas, silpnas, gausiai žydėjusias, per tankias arba krūmo formą gadinančias šakas. Alyvų pašalinami sausi žiedynai, kad krūmas neeikvotų jėgų sėkloms nokinti. Šios grupės krūmai atjauninami, kas 2-3 metai išpjaunant apie trečdalį senų šakų. Kaip jas atpažinti? Senų šakų žievė paprastai būna kitokios spalvos negu jaunų (dažnai juosva ar pilka), jos auga lėčiau, ant jų gausu tankių, bet trumpų šakelių, o lapai ir žiedai smulkesni. Taip praretinama pernelyg tanki laja, paskatinamas naujų stiprių ūglių augimas. Galima atjauninti ir kitaip — nukirpti visą krūmą iš karto arba per dvejus metus, kasmet nukerpant po pusę šakų. Atjauninti augalai būtinai patręšiami. Sausos, silpnos, ligotos šakos išpjaustomos kasmet.
- Vasarą ir rudenį (birželio mėnesį ir vėliau) žydintys vasaržaliai krūmai. Jų žiediniai pumpurai Susiformuoja pavasariant augančių ūglių ir pražysta tais pačiais metais. Šiai grupei priklauso jazminai, pūsleniai, rausvai žydinčios lanksvos, erškėčiai, ligustras, šviesioji hortenzija. Genimi žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį (iki vegetacijos pradžios), pusiau ar iki 1/3 sutrumpinant pernykščius (žydėjusius) ūglius. Taip pat išpjaustomos ar sutrumpinamos per ilgos ir silpnos šakos. Labai tankus krūmas praretinamas, atjauninamas: patys seniausi bei gausiai žydėję stiebai išpjaunami prie pat žemės paviršiaus. Šiai grupei priklauso ir sidabrakrūmiai, bet juos pakanka atjauninti, išpjaustant senas šakas.
- Aukšti erškėtinių šeimos krūmai bei medeliai — gudobelės, dekoratyvinės slyvos, vyšnios, obelys, taip pat geltonžiedė sedula. Jei sodinukai menkomis šaknimis, labai liauni ar kreivi, jie apkarpomi sodinant. Vėliau jų beveik nereikia genėti. Tik kai laja labai sutankėja, ji praretinama — geriausia rudenį arba kuo anksčiau pavasarį.
- Visžaliai augalai ir dauguma vasaržalių žemaūgių lapuočių. Tai spygliuočiai medžiai ir krūmai, mahonijos, rododendrai, žemaūgiai raugerškių kultivarai, buksmedis. Nors dauguma jų visai neblogai ištveria genėjimą, paprastai to nereikia, tik ankstyvą pavasarį arba rudens pradžioje pašalinamos nušalusios, gražios taisyklingos formos. Jei lapuočių krūmai seni, išretėję, galima juos atjauninti, per 2-3 metus nupjaunant senas šakas prie pat žemės paviršiaus. Tai atliekama pavasarį.
Gausiausios — pirmosios dvi grupės. Dauguma joms priskiriamų augalų sparčiai auga, gana ištvermingi įvairiomis aplinkos sąlygomis ir nesunkiai atleidžia nepatyrusio sodininko padarytas genėjimo klaidas. Trečiosios ir ketvirtosios grupių augalai gali būti genimi, bet tai dažniausiai nebūtina. Sausas ir nušalusias šakas lengviausia pamatyti ir pašalinti pavasari. Jei ant žievės ar lapų pastebima infekcinių ligų požymių, reikia gydyti, bet jei staiga nuvyto visa iki tol žaliavusi šaka — teks kuo skubiau ją nupjauti iki sveikos medienos, nes ji jau neatsigaus, o tik platins ligos užkratą toliau.
Galimas dar vienas specifinis genėjimo būdas, kurio tikslas — kasmet išauginti naujus itin vešlius ūglius. Kiekvieną pavasarį beveik prie pat žemės (galima palikti iki 10-20 cm ilgio kelmelius) nukarpius krūmus spalvinga žieve (palaipinė, baltoji sedula ir jų kultivarai, baltasis gluosnis, kai kurie karklai) arba dekoratyviais lapais (japoninės lanksvos, baltosios sedulos, paprastojo pūslenio kultivarai), išauga stambūs vešlūs ūgliai su ypač ryškių spalvų žieve ir lapais.
