Šparagai (Asparagus officinalis L.)

Tai daugiamečiai lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Šparagų yra apie 150 laukinių formų, iš jų apie 30 auga Lietuvoje. Laukinių formų aptinkama Europoje ir Vakarų Azijoje lengvose dirvose upių, jūrų pakrantėse. Vienos formos auginamos kaip daržovės, antros – kaip vaistiniai, trečios – kaip dekoratyviniai augalai. Kaip daržovė, šparagai buvo auginami senovės egiptiečių, graikų, romėnų. Vakarų Europoje išplito XVI amžiuje, bet mūsų Respublikoje auginami retai.

Šparagai dvinamiai, kryžmiškai apsidulkinantys. Augalai su kuokeliniais žiedais derlingesni, o su piesteliniais žiedais išauga kokybiškesni, storesni etiliuoti (balti) ūgliai. Lapai redukuoti. Suaugusiame šparagų krūme gali būti iki 50 ūglių. Vaisius – trilizdė raudona uoga. Kiekviename uogos lizde yra 1-2 juodos sėklos. Šparagams sudygus, pirminė šaknelė tuojau miršta. Ją pakeičia daugelis storų (iki 5 mm) iki 50-60 cm ilgio pridėtinių šaknų. Jose susikaupia maisto medžiagos. Nuo jų atsišakoja siūlinės šaknys. Kasmet dalis šaknų miršta, jų vietoje iš šaknies kaklelio formuojasi naujos.

Maistui vartojami jauni, dar neišlindę iš žemės, nepažaliavę ūgliai. Pažaliavę ūgliai yra kieti, apkartę, maistui netinkami. Pastaruoju metu yra išvesta veislių, kurių nereikia kaupti, o žali ūgliai ne prastesnio skonio kaip baltieji.  Jie pasižymi gydomosiomis savybėmis: juose esantis asparaginas teigiamai veikia podagra, vandenlige sergančius ligonius.

Šparagai auginami įvairiomis klimatinėmis sąlygomis. Šiltame ore jų ūgliai auga greitai, derlius imamas beveik kasdien, o kai orai vėsesni, – kas antrą trečią dieną. Ūgliai jautrūs šalnoms. Vegetacijos pradžioje žema oro temperatūra bei dažnos šalnos gerokai mažina derlių.

Ūgliai užauga be šviesos, šparagų kerus apkaupus. Drėgmės šparagams reikia visą vegetacijos periodą. Trūkstant jos, ūgliai užauga kietoki, neskanūs.

Dirvos dirbimas ir tręšimas. Šparagams tinka nuo vėjų apsaugotos, lengvos, priesmėlio, humusingos, vandeniui laidaus podirvio dirvos, kur gruntinis vanduo yra ne aukščiau kaip 150 cm gylyje.

Šparagai vienoje vietoje auga 10-15 metų, todėl laukas į sėjomainą neįeina. Tinkami priešsėliai yra ankstyvosios daržovės, bulvės, kurių derlių nuėmus dar lieka laiko dirvą gerai paruošti šparagams sodinti.

Ruošiant dirvą, svarbu sunaikinti piktžoles, pagilinti ariamąjį sluoksnį iki 40-50 cm ir gausiai patręšti organinėmis bei mineralinėmis trąšomis. Nuėmus priešsėlio derlių, dirva du kartus skutama, prieš rudeninį arimą iškratoma.

Daigų auginimas. Šparagų daigai auginami gerai patręštame daigyne. Hektarui apsodinti reikia 25 000 daigų, o daigams išauginti – 1000 m2 daigyno ir 23 kg sėklos.

Šparagai sėjami, kai dirva įšyla iki 12-15°C. Dvi paras šiltame (26-30°C) vandenyje pamirkyta sėkla sėjama penkių eilučių juosta pagal schemą 22X4 + 52 cm. Sėklos įterpiamos 3-4 cm gyliu ir mulčiuojamos kompostu arba durpėmis. Sudygsta praėjus 5-10 dienų po sėjos, o dar po 10-15 dienų šparagai retinami paliekant 10-15 cm tarpus tarp daigų. Per vasarą 3-4 kartus purenami tarpueiliai, naikinamos piktžolės, papildomai tręšiama: pirmą kartą 60 kg/ha N, antrą kartą 60 kg/ha P,0, ir 50 kg/ha K,0. Kad daigai neiššaltų, mulčiuojami (pradėjus šalti) 3-4 cm komposto arba durpių sluoksniu. Kitų metų pavasarį daigai iškasami ir sodinti atrenkami tik stiprūs.

Sodinimas. Šparagai sodinami ankstyvajam šalpusniui pradėjus žydėti 125×30 arba 140×27 cm atstumu. Pasėlio tankis turi didelę įtaką derliaus dydžiui. Sodinama į 20-30 cm pločio ir tokio pat gylio griovelius. Į jų dugną įkratoma komposto. Ant komposto kaupelio daigų šaknys vienodai paskleidžiamos į visas puses ir užpilamos 6-8 cm žemių sluoksniu. Pasodintų daigų pumpurai turi būti 10-15 cm žemiau dirvos paviršiaus.

Priežiūra. Pradėję augti daigai kaupiami. Tai daroma, kol griovelis užlyginamas. Kai kur Vakarų Europoje pirmaisiais metais, daigus pasodinus, tarpueiliai užsėjami seradėle arba lubinais. Rudenį minėti augalai apariami žaliajai trąšai. Kasmet, pradėjus šalti, šparagų eilės mulčiuojamos 3-4 cm komposto arba durpių, tarpueiliai – mėšlo sluoksniu. Mulčias saugo šparagus nuo iššalimo. Šparagai kasmet gausiai tręšiami mineralinėmis trąšomis. Mulčiu naudotos organinės trąšos pavasarį įterpiamos 12-15 cm gyliu. Derlių nuėmus, kol užauga stiebai, purenami tarpueiliai ir naikinamos piktžolės.

Derliaus nuėmimas. Trečiaisiais metais po pasodinimo pradedamas imti ūglių derlius. Šparagai, kurių imami balti ūgliai, anksti pavasarį apkaupiami 20-30 cm, paviršius aplyginamas. Augant ūgliams, kaupelio paviršius pakyla. Žemę atkasus, išlaužiami ūgliai, o kaupelio paviršius vėl sulyginamas. Į žemės paviršių išlindę ūgliai pažaliuoja, jų skonis pablogėja. Ūglių derlius imamas kasdien šaltame ore kas 2-3 dienos. Pirmaisiais metais derlius imamas 20 dienų, vėliau – 45 dienas (nuo balandžio pabaigos iki birželio vidurio). Derlių nuėmus, visame plote dirva sulyginama.

Pastaruoju metu Vakarų Europoje vis plačiau auginami žalieji šparagai. Jų nereikia kaupti ir daug lengviau nuimti derlių. Žaliuosiuose ūgliuose vitamino C yra daugiau negu baltuosiuose. Ir vieni, ir kiti auginami panašiai.

Related Post

  • Kvapusis bazilikas (Ocimum basilicum L)

    Tai daug šilumos reikalaujantis augalas, todėl plačiai paplitęs pietiniuose Europos kraštuose. Bazilikas – vienmetis 20-45 cm aukščio augalas. Lietuvoje auginamas […]

  • Kada nuimti patisonų derlių?

    Jei darže agurotis visiškai nesunoks, jis bus vandeningo skonio. Palaukite kol sunyks virkščios, tada nuimkite derlių, tačiau turite tai padaryti […]

  • Kad žolelės būtų naudingesnės

    Daugumą prieskoninių žolelių galima auginti po vieną vazonuose arba pasodinti bet kurioje vietoje gėlių lysvėse ar jų pakraščiuose. Kadangi mėgstamiausios […]

  • Kodėl Flioksai auga prastai

    Jei flioksai auga daug metų, dirva gali neturėti reikiamų mineralinių medžiagų, nes jas išeikvojo augalai. Flioksai nėra reiklūs ar priežiūros […]