Salotinės cikorijos (Cichorium intybus L. foliosum Besch.)
Dar prieš mūsų erą graikai, romėnai ir egiptiečiai laukinę cikoriją (paprastają trūkažolę) žinojo kaip vaistinį augalą. Salotinė cikorija – dvimetis […]
Tag: daržininkystė
-
-
Krienai (Armoracia rusticana Gaert.)
Jie kilę iš Rytų Europos ir Vakarų Azijos. Auginami visoje Europoje. Tai daugiamečiai kryžmažiedžių, arba bastutinių (Cruciferae, Brassicaceae), šeimos augalai. […]
-
Ridikėliai (Raphanus sativus var. radicula Pers.)
Ridikėliai, kaip ir ridikai, kilę iš Kinijos. Priklauso tai pačiai bastutinių (kryžmažiedžių) šeimai, panašios jų biologinės savybės; kryžminasi vieni su […]
-
Lapinės garstyčios
Lapinės garstyčios auginamos salotoms. Tai – vienametis augalas. Jauni lapai yra garstyčių skonio, juose daug vitaminų, kalio druskų, geležies. Garstyčios […]
-
Agurkai (Cucumis sativus L.)
Agurkai – vienmečiai žoliniai augalai, kilę iš tropinių Indijos ir Birmos rajonų. Jų stiebas (virkščia) šliaužiantis arba laipiojantis (pvz., šiltnamiuose), […]
-
Kaip išauginti didelį pupų derlių
Pupos sėjamos sėklomis arba sodinamos daigais. Ruošiant daigus sėklos pasėjamos į puveninius puodelius prieš 30-35 dienas iki daigų perkėlimo į […]
-
Žiedinių kopūstų ir brokolių sėklų auginimas
Sėklinių žiedinių kopūstų vegetacijos periodas yra gana ilgas: nuo sėjos iki sėklos subrendimo praeina 200-240 dienų. Lietuvoje augintinos tik ankstyvųjų […]
-
Brokoliai (Brassica oleracea L. Convar. botrytis var. italica Plenck)
Brokoliai sena ir kartu jauna kopūstinė daržovė. Sena, nes brokolius žinojo ir vartojo senovės romėnai, jauna, nes tik XVIII a. […]
-
Ridikėlių sėklų auginimas
Pasodams auginamų ridikėlių sėjos laikas priklauso nuo veislės. Vėlyvųjų veislių ridikėlių beicuota sėkla sėjama kovo 15-20 d., vidutinio ankstyvumo ir […]
-
Pupelės (Phaseolus vulgaris L.)
Jos kilusios iš Vidurinės ir Pietų Amerikos atogrąžų kraštų, todėl labai jautrios šalnoms. Tai vienmečiai augalai. Pagal stiebo aukštį pupelės yra […]
-
Vaistinis ysopas (juozažolė) (Hyssopus officinalis L)
Daugiametis 20-60 cm aukščio puskrūmis. Dauginamas sėklomis ir krūmelio dalijimu. Vaistiniam ysopui auginti tinka lengvesnės, vidutinio derlingumo, vandeniui laidžios, kalkingos […]
-
Žieminiai svogūnai (Allium fistulosum K.).
Žieminiai svogūnai (botaniškai jie vadinami tuščialaiškiais česnakais) – daugiamečiai augalai. Anksti pavasarį, beveik iš po sniego, jie pradeda leisti laiškus, […]
-
Kaip išlaikyti šviežias salotas
Kad salotos nenuvystų, kol jas parvešite iš sodo į namus, vakare jas palaistykite, ryte nupjaukite lapus, apipilkite šaltu vandeniu, paskleiskite […]
-
PAGRINDINIAI TRĄŠŲ ELEMENTAI
Azotas Kai trūksta šio elemento, senesni lapai pradeda gelsti nuo krašto vidurio link (chlorozė). Augalai lėčiau auga, mažai žydi, ištįsta […]
-
Baklažanai (Solanum melongena L.)
Jie kilę iš Indijos. Tai vienmetė daržovė. Maistui vartojami neperaugę minkštomis sėklomis vaisiai: kepti, troškinti, įdaryti. Nelygu veislė, vaisiai būna […]
-
Pavasarinė sėja ir sodinimas
Sėjos būdai. Į ploto vienetą turi būti pasėta tiek sėklų, kad užaugtų optimalus augalų skaičius. Sėjamos sėklos kiekis priklauso nuo […]
-
Vaistinis šalavijas (Salvia officinalis L.)
Daugiametis augalas. Užauga 30-50 cm aukščio. Šalavijas dirvos atžvilgiu nereiklus. Geriausiai tarpsta šiltose, saulėtose, apsaugotose nuo vėjo vietose. Vienoje vietoje […]
-
Ropiniai kopūstai (Brassica oleracea L. var. gongylodes L.)
Ropinių kopūstų kilmė neaiški. Italijoje jie minimi jau IV a. Europoje ropiniai kopūstai plačiai auginami. Lietuvoje jų auginama nedaug. Ropinių […]
-
Kurmis (Talpa europaea)
Štai ir vėl išpuoselėta veja primena kraterių landšaftą… Tai kurmis atliko tą juodą darbą, išrausė žemių kauburėlius. Kurmis yra apie […]
-
Optimaliausia temperatūra daržovių auginimui
Tinkama temperatūra: Tai vienas iš būtiniausių augalų augimo veiksnių. Visiems augalo fiziologiniams vyksmams, pavyzdžiui, maisto medžiagų asimiliavimui, kvėpavimui, vandens garinimui, […]