Skruzdėlių (Formicidae cataglyphis) naikinimas sode ir darže
Skruzdėlės giriamos už jų darbštumą, darnų bendruomenės gyvenimą, bet kai jos apsigyvena mūsų namuose, gėlynuose ar daržuose, užmirštame jų gerąsias […]
Skruzdėlės giriamos už jų darbštumą, darnų bendruomenės gyvenimą, bet kai jos apsigyvena mūsų namuose, gėlynuose ar daržuose, užmirštame jų gerąsias […]
Tai stovinčių vandenų – pelkių, tvenkinių, kūdrų mikroorganizmų, žolių, žuvų liekanos, nugrimzdusios į dugną. Jos kaupiasi kasmet, sudaro sluoksnius ir […]
Jos kilusios iš Artimųjų Rytų. Nuo senų laikų vertinamos kaip prieskoninės daržovės. Priklauso salierinių šeimai. Petražolėse esantys eteriniai aliejai pagerina […]
Tai paprastųjų moliūgų (Cucurbita pepo L). atmaina. Augalai krūminės formos, vaisiai lėkštelės pavidalo, dantytais krašteliais. Jaunos vaisių užuomazgos (4-5 cm […]
Tinkamas oras yra būtinas augalams. Jis būtinas augalui augti. Kai trūksta oro dirvoje, augalas blogai auga, nes jo šaknys nesivysto, […]
Tai vienmetis ankštinių šeimos augalas. Ant šaknų yra gumbelių, kuriuose būna oro azotą įsisavinančių bakterijų. Stiebas – stačias, tvirtas, aiškiai […]
Fitoncidiniai augalai Tai tokie augalai, kurie turi fitoncidinių medžiagų, galinčių sunaikinti ligų užkratus, atbaidyti ar pražudyti kenkėjus. Tuose augaluose yra […]
Daržovėms gali būti priskirta daugiau kaip 1200 rūšių augalų, kurie priklauso 78 šeimoms. Iš jų 860 rūšių (59 šeimos) vienaskilčiai […]
Jos kilusios iš Vidurinės ir Pietų Amerikos atogrąžų kraštų, todėl labai jautrios šalnoms. Tai vienmečiai augalai. Pagal stiebo aukštį pupelės yra […]
Daržovių derliaus kokybei trąšos turi daug mažiau įtakos negu atskirų metų meteorologinės sąlygos, veislės ir dirvos skirtingumai. Tačiau tręšiant […]
Tai dirvos uždengimas durpių trupiniais, pjuvenomis, šiaudais, lapais, perpuvusiu mėšlu, popieriumi, juoda ar skaidria plėvele. Mulčas pagerina dirvos aeraciją, papildo […]
Pupos sėjamos sėklomis arba sodinamos daigais. Ruošiant daigus sėklos pasėjamos į puveninius puodelius prieš 30-35 dienas iki daigų perkėlimo į […]
Dirva. Serbentai dirvožemiui nėra reiklūs, tačiau geriausiai auga ir dera įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose. Juodiesiems serbentams geriausiai tinka sukultūrinti artimi […]
Tai daugiametis augalas, dauginamas kero dalijimu, atlankomis, auginiais ir sėklomis. Gerai auga saulėtoje vietoje, derlingoje, normalaus drėgnumo priemolio arba humusingoje […]
Daugiametis augalas. Užauga 30-50 cm aukščio. Šalavijas dirvos atžvilgiu nereiklus. Geriausiai tarpsta šiltose, saulėtose, apsaugotose nuo vėjo vietose. Vienoje vietoje […]
Jau senovėje pastebėta, kad ne visi augalai gerai auga ir dera šalia kitų. Kiekvienas augalas savo antžeminiais ir požeminiais organais […]
Sideratai – tai žaliosios trąšos, kurias pirmieji panaudojo kinai. Vėliau jos išplito Viduržemio jūros šalyse, iš ten atkeliavo ir pas […]
Pirmiausiai reikia ištirti dirvožemio agrochemines savybes. Dirvos pavyzdys imamas iš 0-20cm ariamojo ir 21-40cm poarmeninio sluoksnio iš keliolikos vietų. Agrocheminių […]
Salierai yra kilę iš Viduržemio jūros pakrantės, dvimečiai augalai. Tai prieskoninė ir maistinė daržovė. Salieruose nemaža mineralinių medžiagų, ypač kalio […]
Ridikėliai, kaip ir ridikai, kilę iš Kinijos. Priklauso tai pačiai bastutinių (kryžmažiedžių) šeimai, panašios jų biologinės savybės; kryžminasi vieni su […]
Vienmetis augalas. Užauga 20-45 cm. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas. Lapai trumpakočiai, siauri, linijiškai lancetiški. Sėklos sėjamos eilėmis kas 40-50 cm. Parenkama […]
Kreivi vaisiai – nepakankamo apdulkinimo rezultatas. Tuomet augalas apdulkinamas papildomai – karštą saulėtą dieną augalus reikia krestelėti.
Jie kilę iš Kinijos. Plačiai auginama dvimetė bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos vitamininga daržovė. Valgiui vartojami žali šakniavaisiai. Pagal vegetacijos periodą skirstomi […]
Tai vienmetė daržovė, priklausanti astrinių (Astoraceae) šeimai. Lietuvoje auginamos lapinės, gūžinės ir romėnų salotos. Jos valgomos žalios. Sultinguose (91-95% vandens) […]
Tai paprastųjų moliūgų (C. pepo L.) atmaina. Augalai dažniausiai krūminės formos, vaisiai pailgi, šviesiai žalios arba baltos spalvos. Jaunos vaisių […]
Pasodams auginamų ridikėlių sėjos laikas priklauso nuo veislės. Vėlyvųjų veislių ridikėlių beicuota sėkla sėjama kovo 15-20 d., vidutinio ankstyvumo ir […]
Dar prieš mūsų erą graikai, romėnai ir egiptiečiai laukinę cikoriją (paprastają trūkažolę) žinojo kaip vaistinį augalą. Salotinė cikorija – dvimetis […]
Tai aguročių atmaina, kilusi iš Italijos. Cukinijos plačiai auginamos Vakarų Europoje, JAV ir Kanadoje. Jos ištvermingesnės nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis ir […]
Mineralinėse trąšose yra augalams būtinų maisto medžiagų: azoto, fosforo ir kalio, taip pat įvairių priemaišų: geležies, kalcio, magnio, sieros, boro, chloro […]
Maisto elementų trūkumą dirvoje galima nustatyti pagal išorinius augalo požymius. Trūkstant dirvoje azoto, augalo lapai būna šviesiai žali, smulkūs, jie […]