Daržovių tręšimo ypatumai
Maisto elementų trūkumą dirvoje galima nustatyti pagal išorinius augalo požymius. Trūkstant dirvoje azoto, augalo lapai būna šviesiai žali, smulkūs, jie […]
Tag: daržininkystė
-
-
Špinatai (Spinacia oleracea L.)
Jie kilę iš Persijos. Europoje špinatus pradėta auginti XII-XIII amžiuje. Priklauso balandinių (Chenopodiaceae) šeimai. Maistui vartojami lapai. Lietuvoje špinatų, palyginti […]
-
Mėnulio įtaka augalams
Apie Mėnulio įtaką žemei mūsų senoliai gerai žinojo, tad dirbdami žemės ūkio ar namų ruošos darbus, vis žvelgdavo į Mėnulio […]
-
LYSVĖS: nuo A iki Z
Įprastai darže viskas sėjama eilėmis. Taip dažniausiai sodinamos bulvės, pomidorai, kukurūzai, saulėgrąžos, kopūstai, moliūgai. Ir tik „mažos“ kultūros, kurioms reikia […]
-
Griežčiai (Brassica napus var. rapifera f. flava Sn.)
Griežčiai kilę iš Viduržemio jūros pakrantės, dvimetė bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos daržovė. Maistui vartojami šakniavaisiai; valgomi žali ir virti. Juose nemaža […]
-
Šparagai (Asparagus officinalis L.)
Tai daugiamečiai lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Šparagų yra apie 150 laukinių formų, iš jų apie 30 auga Lietuvoje. Laukinių formų […]
-
Serbentų formavimas ir genėjimas
Formuojami ir genimi serbentai kasmet turi stiprių, įvairaus amžiaus, gerai išsivysčiusių ir tinkamai augančių stiebų. Šių darbų intensyvumas labai priklauso […]
-
Rabarbarai (Rheum undulatum L.)
Jų laukinės formos aptinkamos Europos ir Azijos kontinentiniuose rajonuose. Anksčiau rabarbarai buvo žinomi ir vartojami kaip vaistiniai augalai. Kaip daržovė […]
-
Fitoncidiniai augalai: Kas tai?
Fitoncidiniai augalai Tai tokie augalai, kurie turi fitoncidinių medžiagų, galinčių sunaikinti ligų užkratus, atbaidyti ar pražudyti kenkėjus. Tuose augaluose yra […]
-
Šviesos kiekis reikalingas daržovių auginimui
Matomieji spinduliai teikia šviesą bei šilumą ir dalyvauja fotosintezėje. Infraraudonieji spinduliai – nematomi; jie šildo žemės paviršių ir sudaro sąlygas […]
-
Patisonai (Cucurbita pepo L. var. patisson D.)
Tai paprastųjų moliūgų (Cucurbita pepo L). atmaina. Augalai krūminės formos, vaisiai lėkštelės pavidalo, dantytais krašteliais. Jaunos vaisių užuomazgos (4-5 cm […]
-
Augalams būtiniausios maisto medžiagos ir trąšos
Augalas mineralines maisto medžiagas savo šaknimis ima iš dirvos tirpalų pavidalo. Todėl augalo pasisavinamų maisto medžiagų kiekis dirvoje visada labai […]
-
Sėja pagal fenologinius indikatorius
Fenologija (gr. Phainomena – reiškiniai, logos – mokslas) yra mokslo šaka, tirianti reiškinius. Pagal fenologinį kalendorių sėjami, sodinami augalai. Svarbu, […]
-
Kopūstai: kilmė, auginimas ir biologinės savybės
Kopūstai – viena iš seniausių europietiškos kilmės daržovių. Jie kilę iš laukinių krūminių kopūstų (Brassica silvestris Mill.), kurie ir dabar […]
-
Piktžolės: Kokios dažniausiai būna Lietuvoje?
Tai laukiniai augalai, kurie auga ten, kur nereikia, stelbia kultūrinius augalus, atima iš jų vandenį, orą, maisto medžiagas, sudaro pavėsį. […]
-
Salotų sėklų auginimas
Nuo salotų sudygimo iki sėklos subrendimo, nelygu veislė, praeina 115-180 dienų. Lietuvos klimato sąlygomis auginama tik ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo […]
-
Salierai (Apium graveolens L.)
Salierai yra kilę iš Viduržemio jūros pakrantės, dvimečiai augalai. Tai prieskoninė ir maistinė daržovė. Salieruose nemaža mineralinių medžiagų, ypač kalio […]
-
Moliūgai (Cucurbita L.)
Tai vienmetės daržovės, kilusios iš Vidurio ir Pietų Amerikos. Jų yra daug rūšių, daugiausia auginamos trys: didieji (C. maxima D.), […]
-
Kaip tinkamai įdirbti dirvą laukams
Palankios sąlygos daržovėms augti ir vystytis sudaromos įdirbant visą ariamąjį sluoksnį. Jame neturi būti nei stambių grumstų, nei sutrintų dulkių. […]
-
Petražolės (Petroselinum sativum Hoffm.)
Jos kilusios iš Artimųjų Rytų. Nuo senų laikų vertinamos kaip prieskoninės daržovės. Priklauso salierinių šeimai. Petražolėse esantys eteriniai aliejai pagerina […]
-
KOMPOSTAS IR KOMPOSTAVIMAS PAPRASTAI: 1 2 3
Žodį „kompostas“ būtų galima pakeisti paprastesniu – „puvenos“, jei ne pastarojo naudojimas pavadinti perpuvusį mėšlą. Kompostas – tai tos pačios […]
-
Cheminė pelenų sudėtis
Mūsų protėviai net prieš 5 000 metų pelenais tręšė savo dirvas visai nesuvokdami, kad tai trąša. Plėsdami savo dirvas, jie […]
-
Dirva ir serbentų augimo sąlygos
Dirva. Serbentai dirvožemiui nėra reiklūs, tačiau geriausiai auga ir dera įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose. Juodiesiems serbentams geriausiai tinka sukultūrinti artimi […]
-
Augalų kaimynystė: Kas gerai dera šalia vienas kito?
Jau senovėje pastebėta, kad ne visi augalai gerai auga ir dera šalia kitų. Kiekvienas augalas savo antžeminiais ir požeminiais organais […]
-
Ežiai Sode ir Darže (Erinaceidae)
Jie irgi priklauso prie mūsų geradarių. Gyvūnas visas apaugęs 1 cm ilgio aštriais dygliais, kurie yra svarbi gynimosi priemonė ir […]
-
Sėklos ir jų ruošimas sėjai
Daržovės, kaip ir kiti augalai, augdamos ilgesnį laiką tomis pat sąlygomis, prie jų prisitaiko. Todėl vietos sąlygomis išaugintos daržovių sėklos būna […]
-
Darželinis dašis (Satureja hortensis L.)
Vienmetis augalas. Užauga 20-45 cm. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas. Lapai trumpakočiai, siauri, linijiškai lancetiški. Sėklos sėjamos eilėmis kas 40-50 cm. Parenkama […]
-
Ridikai (Raphanus sativus L.)
Jie kilę iš Kinijos. Plačiai auginama dvimetė bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos vitamininga daržovė. Valgiui vartojami žali šakniavaisiai. Pagal vegetacijos periodą skirstomi […]
-
Valgomosios gelteklės (Scorzonera hispanica L.)
Tai daugiametis pailgas, pūkuotais lapais ir geltonais žiedais 80-120 cm aukščio augalas, kilęs iš Viduržemio jūros pakrantės. Maistui vartojamos šaknys. […]
-
Vaistinė gelsvė (Levisticum officinale Koch.)
Daugiametis augalas. Užauga 125-200 cm aukščio. Dauginama sėklomis ir krūmų dalijimu. Sėklos sėjamos rudenį, tuoj jas nurinkus. Sėjant pavasarį, sėklos […]