Burokėliai (Beta vulgaris)
Raudonieji burokėliai kilę iš laukinio buroko (B. vulgaris L.), kuris ir dabar aptinkamas Viduržemio jūros pakraščiuose, Užkaukazėje, Mažojoje Azijoje. Burokėliai […]
Raudonieji burokėliai kilę iš laukinio buroko (B. vulgaris L.), kuris ir dabar aptinkamas Viduržemio jūros pakraščiuose, Užkaukazėje, Mažojoje Azijoje. Burokėliai […]
Pupos sėjamos sėklomis arba sodinamos daigais. Ruošiant daigus sėklos pasėjamos į puveninius puodelius prieš 30-35 dienas iki daigų perkėlimo į […]
Dirva. Serbentai dirvožemiui nėra reiklūs, tačiau geriausiai auga ir dera įvairiuose priesmėliuose bei priemoliuose. Juodiesiems serbentams geriausiai tinka sukultūrinti artimi […]
Tai daugiamečiai lelijinių (Liliaceae) šeimos augalai. Šparagų yra apie 150 laukinių formų, iš jų apie 30 auga Lietuvoje. Laukinių formų […]
Šie daugiamečiai česnakai plačiai auginami Rytų ir Vakarų Sibire. Gerai auga ir Lietuvoje. Jų laiškai plokšti, panašūs į narcizų lapus, […]
Formuojami ir genimi serbentai kasmet turi stiprių, įvairaus amžiaus, gerai išsivysčiusių ir tinkamai augančių stiebų. Šių darbų intensyvumas labai priklauso […]
Ropinių kopūstų kilmė neaiški. Italijoje jie minimi jau IV a. Europoje ropiniai kopūstai plačiai auginami. Lietuvoje jų auginama nedaug. Ropinių […]
Tai svarbiausia, pagrindinė, visapusiškai naudinga trąša, turinti visų augalams reikalingų medžiagų. Jų kokybė priklauso nuo gyvulių rūšies, pašaro, kraiko, perpuvimo […]
Jie kilę iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Į Europą pateko XV a. ir paplito po įvairias šalis. XVIII a. daržo […]
Vienos iš greičiausiai augalų įsisavinamų ir paruošiamų trąšų yra fermentiniai tirpalai. Jie ruošiami nuo ankstyvo pavasario iki rudens. Fermentiniai tirpalai […]
Kasmet sėjant, sodinant augalus į tą pačią dirvą, ji nusialina, nes augalai iš jos paima tas pačias maisto medžiagas, todėl prasčiau […]
Matomieji spinduliai teikia šviesą bei šilumą ir dalyvauja fotosintezėje. Infraraudonieji spinduliai – nematomi; jie šildo žemės paviršių ir sudaro sąlygas […]
Vienmetis augalas. Užauga 20-45 cm. Stiebas stačias, šakotas, plaukuotas. Lapai trumpakočiai, siauri, linijiškai lancetiški. Sėklos sėjamos eilėmis kas 40-50 cm. Parenkama […]
Veislių sėkliniai agurkai auginami taip pat kaip maistui. Agurkų sėklų derlius ir kokybė priklauso nuo agrotechnikos ir meteorologinių sąlygų. Kadangi […]
Brokoliai sena ir kartu jauna kopūstinė daržovė. Sena, nes brokolius žinojo ir vartojo senovės romėnai, jauna, nes tik XVIII a. […]
Pirmiausiai reikia ištirti dirvožemio agrochemines savybes. Dirvos pavyzdys imamas iš 0-20cm ariamojo ir 21-40cm poarmeninio sluoksnio iš keliolikos vietų. Agrocheminių […]
Tai stovinčių vandenų – pelkių, tvenkinių, kūdrų mikroorganizmų, žolių, žuvų liekanos, nugrimzdusios į dugną. Jos kaupiasi kasmet, sudaro sluoksnius ir […]
Daržovėms geriausiai tinka vidutinio sunkumo dirvos: priesmėliai ir vidutinio sunkumo priemoliai. Jas reikia gausiai tręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis, giliai […]
Apie Mėnulio įtaką žemei mūsų senoliai gerai žinojo, tad dirbdami žemės ūkio ar namų ruošos darbus, vis žvelgdavo į Mėnulio […]
Jie kilę iš Persijos. Europoje špinatus pradėta auginti XII-XIII amžiuje. Priklauso balandinių (Chenopodiaceae) šeimai. Maistui vartojami lapai. Lietuvoje špinatų, palyginti […]
Fitoncidiniai augalai Tai tokie augalai, kurie turi fitoncidinių medžiagų, galinčių sunaikinti ligų užkratus, atbaidyti ar pražudyti kenkėjus. Tuose augaluose yra […]
Azotas Kai trūksta šio elemento, senesni lapai pradeda gelsti nuo krašto vidurio link (chlorozė). Augalai lėčiau auga, mažai žydi, ištįsta […]
Porai – dvimečiai augalai. Pirmaisiais metais auga 36 cm pločio, 40-60 cm ilgio lapai (laiškai), kurie sudaro cilindrišką svogūną. Tai […]
Daržovėms, kaip ir kitiems augalams, normaliai augti ir vystytis būtinas pakankamas drėgmės kiekis. Vanduo tirpina dirvos maisto medžiagas, o šaknys […]
Birželio pradžioje sodininkai sodina svogūnų sėjinukus ropiniams svogūnams auginti. Bet naktimis esant žemai temperatūrai, atvėsus orams ir dieną, sėjinukai išleidžia […]
Maisto elementų trūkumą dirvoje galima nustatyti pagal išorinius augalo požymius. Trūkstant dirvoje azoto, augalo lapai būna šviesiai žali, smulkūs, jie […]
Lapinės garstyčios auginamos salotoms. Tai – vienametis augalas. Jauni lapai yra garstyčių skonio, juose daug vitaminų, kalio druskų, geležies. Garstyčios […]
Kad salotos nenuvystų, kol jas parvešite iš sodo į namus, vakare jas palaistykite, ryte nupjaukite lapus, apipilkite šaltu vandeniu, paskleiskite […]
Sėklinių žiedinių kopūstų vegetacijos periodas yra gana ilgas: nuo sėjos iki sėklos subrendimo praeina 200-240 dienų. Lietuvoje augintinos tik ankstyvųjų […]
Palankios sąlygos daržovėms augti ir vystytis sudaromos įdirbant visą ariamąjį sluoksnį. Jame neturi būti nei stambių grumstų, nei sutrintų dulkių. […]